Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo politika

Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo politika įgyvendinama remiantis Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo koncepcija, Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo ir prieigos strategija ir Skaitmeninio kultūros paveldo aktualinimo ir išsaugojimo 2015-2020 metų programa. Šios politikos įgyvendinimą koordinuoja Kultūros ministerija kartu su Švietimo ir mokslo ministerija, Susisiekimo ministerija ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba. Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo taryba atlieka eksperto ir konsultanto funkcijas sprendžiant skaitmeninimo politikos formavimo, įgyvendinimo ir priežiūros klausimus.

Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo tikslas – perkelti į skaitmeninę formą unikalius ir vertingus kultūros paveldo objektus. Šalies atminties institucijos kaupia ir saugo vertingą kultūros paveldą, kuris yra svarbus Lietuvos tapatumo ir kultūros savitumo išsaugojimui, mokslo, švietimo ir meno plėtojimui, visuomenės kūrybiškumo ir sanglaudos didinimui. Skaitmeninimas leidžia atverti visuomenei saugomas kultūros vertybes, sudaro galimybes naudotis jomis nuotoline prieiga.

Skaitmeninio kultūros paveldo aktualinimo ir išsaugojimo 2015-2020 metų programoje nustatyti bendrieji virtualios kultūros paveldo erdvės vystymo principai: išteklių ir pajėgumų konsolidavimas; skaitmeninimo, skaitmeninio turinio sklaidos ir prieigos procesų koordinavimas bei bendradarbiavimas; integralios prieigos prie Lietuvos skaitmeninio kultūros paveldo užtikrinimas vieno langelio principu; orientacija į visuomenės poreikius; skaitmeninio kultūros paveldo pakartotinas panaudojimas.

Skaitmeninimo veiklas šalies atminties institucijose koordinuoja skaitmeninimo kompetencijos centrainacionaliniai (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Lietuvos centrinis valstybės archyvas), regioniniai (Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos jūrų muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus, apskričių viešosios bibliotekos) ir sektoriniai (Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos mokslo akademijos Vrublevskių biblioteka, viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“).

Kultūrinę ir mokslinę reikšmę turintis skaitmenintas paveldas reprezentuojamas per virtualią skaitmeninio kultūros paveldo informacinę sistemą epaveldas. Pagrindiniai sistemos uždaviniai: integruoti visose šalies atminties institucijose suskaitmenintus kultūros paveldo objektus, sudaryti vientisos skaitmeninio turinio paieškos ir prieigos per nacionalinį portalą galimybes, užtikrinti efektyvią Lietuvos kultūros paveldo sklaidą. Sistemos pagrindą sudaro skaitmenintų objektų duomenų bazė, kurioje šiuo metu sukaupta 3 mln. skaitmenintų objektų puslapių (archyvinių bylų, rankraščių, knygų, plakatų, tapybos, grafikos kūrinių, fotografijų ir kitų objektų skaitmenintų vaizdų).

Siekiant užtikrinti kryptingą šalies kultūros paveldo populiarinimą ir sklaidą Europos kultūros paveldo erdvėje, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. ĮV-560 Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai pavesta vykdyti šalies atstovavimo Europos skaitmeninėje bibliotekoje EUROPEANA funkciją. Iki 2015 m. Lietuvai rekomenduota EUROPEANA pateikti ne mažiau kaip 129 tūkst. skaitmenintų kultūros paveldo objektų (2015 m. metų pabaigoje pateikta daugiau nei 159 tūkst. objektų). Lietuva taip pat aktyviai dalyvauja EUROPEANA organizuojamose skaitmeninto paveldo viešinimo iniciatyvose Europeana 1989, Europeana 280, Athena Plus, Europena Space, Europeana Photography ir kt.

Finansavimas. Kultūros ministerija 2015 m. lapkričio 10 d. patvirtino Skaitmeninio kultūros paveldo aktualinimo ir išsaugojimo 2015-2020 metų įgyvendinimo priemonių 2016-2018 metų planą, į kurį yra įtraukti 9 prioritetiniai kultūros paveldo skaitmeninimo srities projektai, kuriuos numatoma įgyvendinti ES struktūrinės paramos lėšomis (preliminari jiems numatytų lėšų poreikio suma – 32 mln. eurų).

Taip pat Lietuvos kultūros taryba Kultūros rėmimo fondo lėšomis kasmet dalinai finansuoja projektus pagal programą „Skaitmeninto kultūros paveldo sklaida“. Lietuvos kultūros tarybos 2015 m. balandžio 14 d. sprendimu „Dėl kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos programos „Skaitmeninto kultūros paveldo sklaida“ projektų dalinio finansavimo 2015 m.“ 86 886 eurų skirta 15 projektų įgyvendinimui.

Paramą skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo ir sklaidos projektams taip pat skiria Europos Komisija. 2014-2020 metų ES struktūrinių fondų investicijų laikotarpiu pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 2.3 investicinį prioritetą „Taikomųjų IRT e. valdžios, e. mokymosi, e. įtraukties, e. kultūros ir e. sveikatos programų tobulinimas“, numatyta kurti e. paslaugas suskaitmenintų lietuvių kalbos, kultūros paveldo objektų, mokslinių tyrimų, švietimo ir meno išteklių pagrindu, siekiant, kad vertingas skaitmeninis turinys būtų atveriamas, kuo platesniam ir visapusiškesniam visuomenės panaudojimui ir kt. Detalesnę informaciją apie programas, jų temas, terminus ir dalyvavimo taisykles teikia nacionaliniai atstovai Informacinės visuomenės plėtros komitetas ir Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra.


Vykdant Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projektą „Kūrybinių bendrijų licencijų taikymas kultūros paveldo objektams“ parengta „Suskaitmeninto ir skaitmeninio kultūros paveldo turinio naudojimo teisių priskyrimo bei ženklinimo metodika ir rekomendacijos“ (toliau – Metodika). Projektu užtikrinamas Skaitmeninio kultūros paveldo aktualinimo ir išsaugojimo 2015–2020 metų programos priemonės „Sukurti šiuolaikines sąlygas atitinkančius skaitmeninio turinio valdymo ir naudojimo teisinio reguliavimo modelius“ įgyvendinimas.

Projekto partneriai – advokatų profesinė bendrija „iLAW“ ir Baltijos audiovizualinių archyvų taryba. Projektas finansuotas įgyvendinant Kūrybinės veiklos, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programą, kurios administratorius – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Metodika paaiškina, kaip nustatyti, ar galima teisėtai skelbti skaitmeninį kultūros paveldo objektą internete ir kokie teisiniai ribojimai galioja, kokias teises galima suteikti galutiniam suskaitmeninto kultūros paveldo objekto naudotojui, kaip paženklinti internete skelbiamą skaitmeninį kultūros paveldo objektą.

Metodika gali būti taikoma ženklinant jau suskaitmenintus ir internete ar mobiliosiose programėlėse paskelbtus kultūros paveldo objektus, taip pat vykdant naujas skaitmeninio kultūros paveldo sklaidos iniciatyvas nepriklausomai nuo pasirinkto metodo ir formos.

Metodika gali būti naudinga atliekant sklaidai skirtų kultūros paveldo objektų atranką, taip pat ženklinant naujai sukurtą ir su kultūros paveldu susijusią medžiagą, pvz., kultūros paveldo objektų metaduomenis, fotografijas su užfiksuotais nekilnojamojo kultūros paveldo objektais, audiogidų garso įrašus.

Nuoroda į Metodiką


Informaciją parengė

Muziejų, bibliotekų ir archyvų skyrius

Tel. 2193477

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-06-16