Kultūros paveldo apsauga

Lietuvoje kultūros paveldo apsaugą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42, 47 ir 54 straipsniai. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektai saugomi pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą (2005), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą (2001), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą (2004), o kilnojamosios kultūros vertybės  - pagal Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą (1996).

Nacionalinę kultūros paveldo apsaugos politiką formuoja Seimas, Vyriausybė ir Kultūros ministerija. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinį administravimą atlieka Kultūros ministerijos įsteigta institucija -  Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (KPD)

Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės ekspertas ir patarėjas kultūros paveldo apsaugos politikos klausimais yra Valstybinė kultūros paveldo komisija. Komisijos valdymą, finansavimą, uždavinius ir teises nustato Valstybinė kultūros paveldo komisijos įstatymas (2005).

Kultūros paveldo objektų apsauga taip pat rūpinasi savivaldybės, kurioms Vietos savivaldos įstatymu priskirtos savarankiškos ir ribotai savarankiškos kultūros paveldo apsaugos funkcijos.

Kultūros ministerija yra svarbių Lietuvos saugomų teritorijų - Trakų istorinio nacionalinio parko, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato ir Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato - steigėja.

Pagrindinė valstybės misija – išsaugoti Lietuvos kultūros paveldą ir perduoti jį ateities kartoms kaip tautos savasties išlikimo garantą, kraštovaizdžio sudėtinę dalį bei Lietuvos  įvaizdžio formavimo priemonę, sudarant sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis.

Nacionalinės kultūros paveldo apsaugos politikos gairės - politinis dokumentas, nustatantis sisteminius valstybinės kultūros paveldo apsaugos planavimo ir įgyvendinimo prioritetus ir kryptis.

Kultūros paveldo taryba prie Kultūros ministerijos – tai kolegiali patariamoji institucija, padedanti kultūros ministrui formuoti valstybės politiką nacionalinio kultūros paveldo srityje bei atliekanti eksperto ir konsultanto funkcijas sprendžiant kultūros paveldo išsaugojimo: apskaitos, tvarkybos ir naudojimo, pritaikymo ir atkūrimo klausimus.
Tarybos sudėtis patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. ĮV-526

Daugiau informacijos tel. nr.: (8 5) 219 3461

Lietuvos valstybės Kultūros vetybių registre įregistruota apie 16 400 nekilnojamojo kultūros paveldo objektų (pavieniai ir kompleksiniai objektai bei kultūros paveldo vietovės) ir apie 4 000 kilnojamųjų kultūros vertybių. Šis registras nuolat tikslinamas ir pildomas naujais objektais. Virš 6 000 kultūros paveldo objektų yra valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąraše, patvirtintame kultūros ministro, o 1 163 kultūros paveldo objektai Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbti nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektais - kultūros paminklais (iš jų 150 - pastatai). Valstybei išskirtine nuosavybės teise priklausantys kultūros paminklai įrašyti į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros sąrašą - 17. Šis sąrašas taip pat nėra baigtinis.

Didžiausią Lietuvos nekilnojamojo paveldo dalį sudaro archeologijos, urbanistikos ir architektūros vertybės. Archeologijos ir mitologijos paveldo objektai pasižymi didele įvairove: tai piliakalniai, senoviniai pylimai ir gynybiniai įtvirtinimai, statinių griuvėsiai ir liekanos, religinio kulto vietos ir kt. Urbanistinės vertybės - tai istoriniai senamiesčiai ir miesteliai, istorinės miestų dalys, senieji kaimai ir panašios vietos bei vietovės. Architektūriniai objektai - statiniai, jų dalys, priklausiniai, statinių kompleksai ir ansambliai. Kultūros vertybių registre registruota virš 800 archeologinių objektų, 70 istorinių miestų ir miestelių, apie 580 dvarų sodybų, identifikuota apie 300 parkų, dar išlikę 43 etnografiniai kaimai. Medinis dvarų ir etnografinių kaimų paveldas - tai savitas ir ypatingas reiškinys ne tik Lietuvos, bet ir Europos kultūrinėje erdvėje. Tik nedaugelyje Europos šalių vis dar galime rasti šių unikalių etninės kultūros paveldo objektų.
Svarbią kultūros paveldo dalį sudaro kilnojamosios kultūros vertybės : archeologiniai radiniai, monumentaliosios dailės kūriniai, koplytėlės, koplytstulpiai, kryžiai ir kitokios dailės vertybės (molbertinė tapyba, sienų tapyba, vitražas, metalo plastika, keramika, lipdyba, skulptūra, drožyba, altoriai, sakyklos, klausyklos, vargonai, meniniai baldai ar įranga, kiti vaizduojamosios ar taikomosios dailės kūriniai). Daugiausia jų išlikę Lietuvos bažnyčiose ir vienuolynuose.

Tinkamai saugomas ir prižiūrimas kultūros paveldas yra svarbiausia Lietuvos kultūrinio kraštovaizdžio dalis, padeda formuoti Lietuvos įvaizdį, prisideda prie krašto gerovės kūrimo ir turizmo, ypač kultūrinio ir pažintinio, plėtojimo.

UNESCO

1991 m. spalio 7 d. Lietuvai įstojus į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizaciją (UNESCO) pradėta bendradarbiauti su tarptautinėmis patariamosiomis kultūros paveldo organizacijomis (ICOMOS, ICROM, IUCN), atsirado galimybė į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą siūlyti įrašyti išskirtinę visuotinę vertę turinčius Lietuvos kultūros ir gamtos paveldo objektus. Pasaulio paveldo sąraše yra: Vilniaus istorinis centras (1994 m.) - didžiausias senamiestis Centrinėje ir Rytų Europoje, Kuršių nerija (2000 m, bendra Lietuvos ir Rusijos Federacijos teritorija), pripažinta išskirtiniu kultūriniu kraštovaizdžiu, ankstyvuosius viduramžius menanti Kernavės archeologinė vietovė (2004 m.) ir tarpvalstybinis mokslo pažangą liudijantis Struvės geodezinis lankas (2005 m., Baltarusija, Estija, Suomija, Latvija, Lietuva, Moldova, Norvegija, Rusijos Federacija, Švedija, Ukraina).

Į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įrašytos trys Lietuvos kultūros vertybės: dvasinės kultūros fenomenas - Kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje (2001 m.), Dainų ir šokių švenčių tradicija Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje (2004 m.) bei Europos muzikiniu fenomenu laikomos Lietuvių polifoninės dainos „Sutartinės" (2010 m.).

 

EUROPOS PAVELDO ŽENKLAS

Nuo 2006 m. yra kuriamas Europos paveldo ženklo (EHL) sąrašas, į kurį Europos valstybės gali siūlyti reikšmingiausius kultūros paveldo objektus ir vietoves, liudijančius kiekvienos šalies, kaip sudėtinės Europos dalies, identitetą, iškilias asmenybes bei istorinius įvykius, atlikusius svarbų vaidmenį tos šalies ir Europos istorijos ir kultūros raidoje. Į EHL sąrašą Lietuva pasiūlė įrašyti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, kaip vieno iš reikšmingiausių XX a. pr. ne tik Lietuvos, bet ir Europos menininkų kūrybą. Taip pat Kauno (Laikinosios sostinės) istorinio centro XX a. tarpukario architektūrą (modernizmas.lt), Žemaitijos XVIII-XX a. medines bažnyčias kartu su Kryžių kalnu bei Lietuvos partizaninį rezistencinį judėjimą ir jį atspindintį Genocido aukų muziejų Vilniuje.

ĮVAIRIŲ KONFESIJŲ MALDOS NAMAI

Vienas iš išskirtinių Lietuvos bruožų yra tai, kad ši šalis nuo seniausių laikų pasižymėjo reta Europos kontekste tautine ir religine tolerancija - šalia gausių Lotynų apeigų katalikų, stačiatikių, protestantų, liuteronų ir unitų (Rytų apeigų katalikai) religinių bendruomenių valstybės valdovai dar XIV a. šalyje įkurdino bei globojo totorių ir karaimų tautines bendruomenes, o itin gausios žydų bendruomenės bei jų kultūra klestėjo Lietuvoje iki II-ojo Pasaulio karo. Tuo metu Vilnius žydų buvo vadintas Šiaurės Jeruzale. Minėtą kitų tautų konfesijų gausą žymi iki šiol Lietuvos teritorijoje išlikusi daugybė sakralinio kultūros paveldo objektų - jų maldos namų: provoslavų ir stačiatikų cerkvės, žydų sinagogos, totorių mečetės, evangelikų liuteronų ir reformatų bažnyčios bei karaimų kenesa Trakuose, kuri yra viena iš trijų visame pasaulyje veikiančiųjų. Ypač įspūdingos ir itin retos yra medinės žydų sinagogos, deja jų beliko 9. Mečetės Lietuvoje yra 4 ir visos veikiančios. 

Nuo 2006 m. yra kuriamas Europos paveldo ženklo (EHL) sąrašas, į kurį Europos valstybės gali siūlyti reikšmingiausius kultūros paveldo objektus ir vietoves, liudijančius kiekvienos šalies, kaip sudėtinės Europos dalies, identitetą, iškilias asmenybes bei istorinius įvykius, atlikusius svarbų vaidmenį tos šalies ir Europos istorijos ir kultūros raidoje.

Į EHL sąrašą Lietuva pasiūlė įrašyti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, kaip vieno iš reikšmingiausių XX a. pr. ne tik Lietuvos, bet ir Europos menininkų kūrybą. Taip pat Kauno (Laikinosios sostinės) istorinio centro XX a. tarpukario architektūrą (modernizmas.lt), Žemaitijos XVIII-XX a. medines bažnyčias kartu su Kryžių kalnu bei Lietuvos partizaninį rezistencinį judėjimą ir jį atspindintį Genocido aukų muziejų Vilniuje.

TEISĖS AKTAI

 

Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo, esančio užsienyje, pažinimo, sklaidos ir globos programa

Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas (7 tikslas)

„Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo 2011–2019 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas (2.3 uždavinys)

Kilnojamosios kultūros vertybės

Lietuvos kultūros vertybių, esančių užsienyje, paieškos ir integravimo į Lietuvos visuomeninį gyvenimą koncepcija              

Lietuvai reikšmingų kilnojamųjų kultūros vertybių, esančių užsienyje, sąvado nuostatai

Nekilnojamosios kultūros vertybės

Lietuvai reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio užsienyje, atpažinimo principai ir kriterijai

Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapų ir palaidojimo vietas žyminčių paminklų priežiūros tarpinstitucinis veiklos planas

Tremtinių ir politinių kalinių kapinių ir palaidojimo vietas žyminčių paminklų inventorizavimo taisyklės

Tremtinių ir politinių kalinių kapų bei palaidojimo vietas žyminčių paminklų tvarkymo ir ženklinimo taisyklės 

 

APSKAITA

Sąvado naudojimo instrukcija

 

Lietuvai reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio JAV,sąrašas                                                                                        

Lietuvai reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Kaliningrado srityje (Rusijos Federacija), sąrašas

Lietuvai reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Baltarusijoje, sąrašas

Lietuvai reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio
Ukrainoje, sąrašas

Lietuvai reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio
Lenkijoje, sąrašas

Lietuvai reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio
Latvijoje, sąrašas

Lietuvai reikšmingo archeologinio paveldo, esančio
Lenkijoje, sąrašas

Lietuvos diplomatinių atstovybių užsienio šalyse 1918 - 1990 m. sąrašas

Lietuviškų leidinių redakcijų, veikusių užsienyje nuo jų atsiradimo iki 1940 m., sąrašas

 

FINANSAVIMAS

Kultūros ministerijos 2007 - 2012 m. finansuoti projektai

 

NAUDINGOS NUORODOS

Projektas “Magnus Ducatus Lithuaniae” – skirtas Lietuvos Didžiajai Kunigaikštijai, ir apimantis šalis, turinčias bendrą istorinį paveldą – Lietuvą, Baltarusiją, Ukrainą, Lenkiją ir Rusiją

Bendrija "LEMTIS"

Projektas "MISIJA SIBIRAS"

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2574 redakcija) 231 straipsnio nuostatas, kurios įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d. nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų kvalifikacijos atestatus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo komisijos teikimu išduoda kultūros ministras.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo tvarkos aprašas, kuris nustato nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos atestuojamos veiklos specializacijas, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo, atestuotų specialistų kvalifikacijos tobulinimo tvarką, patvirtintas 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-1012 „Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų profesinių ir teisinių žinių egzamino programa patvirtinta 2017 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. ĮV-451„Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų profesinių ir teisinių žinių egzamino programos patvirtinimo“.

Šiuo metu dar nėra galimybės prašymą išduoti ar pakeisti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatą pateikti per Kultūros paveldo elektroninių paslaugų informacinės sistemą. Todėl asmuo, siekiantis gauti ar pakeisti šį atestatą atitinkamą prašymą  turėtų teikti Kultūros ministerijai pašto korespondencijos siunta, elektroniniu formatu elektroninio pašto adresu dmm@lrkm.lt, arba pristatant tiesiogiai į ministeriją.

Daugiau informacijos tel. nr.: (8 5) 219 3461

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-01-13