Kultūros ir kūrybinės industrijos

Aktuali informacija

2015 m. liepos 31 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-254 buvo patvirtintos kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) politikos 2015-2020 metų plėtros kryptys

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/4a028c503a6f11e598499e1e1ba6e454?jfwid=-3ltgvaizd. Šiuo dokumentu nustatomos 4 pagrindinės kryptys:

  1. Visų amžiaus grupių Lietuvos visuomenės narių kūrybingumo gebėjimų skatinimas.
  2. KKI potencialo panaudojimas kuriant gyvenimo kokybę gerinančią, visuomenės kūrybingumą ir pilietiškumą skatinančią aplinką.
  3. Kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriaus ekonominės vertės ir sektoriaus eksporto apimčių augimo skatinimas.
  4. Inovacijų visose KKI srityse skatinimas bei taikymas.

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos uždaviniai siekiant KKI plėtros krypčių įgyvendinimo:

  1. Kurti kūrybingumui palankią ugdymo aplinką.    
  2. Gerinti sąlygas visuomenei aktyviau dalyvauti kultūrinėse veiklose.
  3. Gerinti sąlygas nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tyrimams ir jų pritaikymui kultūrinei bei edukacinei veiklai.
  4. Didinti KKI bei kultūros vaidmenį regionuose.
  5. Didinti KKI galimybes prisidėti sveikatinant visuomenę.
  6. Gerinti sąlygas vykdyti Lietuvos kūrybos ir kultūros sklaidą Lietuvoje ir užsienyje.

KKI srityse įgyvendinami projektai finansuojami Kultūros rėmimo fondo lėšomis (atsakinga institucija – Lietuvos kultūros taryba).

2015 m. rugsėjo  11 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-594 buvo patvirtintos architektūros ir dizaino politikos plėtros gairės

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/adc936305ba311e589fccd6fa118e11c .

Dokumente išskiriamos 5 kultūros politikos plėtros architektūros ir dizaino srityse kryptys:

  1. architektūros ir dizaino neformalios edukacijos stiprinimas, visuomenės ir specialistų raštingumo architektūros ir dizaino srityse didinimas;
  2. mokslo ir žinių perdavimo plėtra, skatinant architektūros ir dizaino inovacijas;
  3. bendradarbiavimo tarp skirtingų visuomenės sektorių stiprinimas; 
  4. dizaino matomumo visuomenėje ir suvokimo apie dizaino įtaką socialinei, ekonominei šalies plėtrai bei poveikį inovacijoms didinimas;
  5. architektūros matomumo visuomenėje ir suvokimo apie architektūros įtaką darniai urbanistinei plėtrai: visuomenės gyvenimo kokybei, aplinkosaugai ir ekonomikai didinimas.

 2019 m. vasario 19 d. bendru Kultūros ministro ir Ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu Nr. ĮV-88/4-100 buvo patvirtinti Lietuvos dizaino tarybos nuostatai

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/59ea0a70342711e98893d5af47354b00?jfwid=-sxzzl7oyd. Dizaino tarybos uždavinys – prisidėti prie ilgalaikės tęstinės dizaino politikos formavimo: teikti Lietuvos Respublikos  kultūros ministrui, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministrui ir kitoms institucijoms siūlymus ir rekomendacijas dėl dizaino srities strateginio planavimo, plėtros programų, priemonių, jų tikslų ir siektinų rezultatų, valstybinio finansavimo prioritetų ir šaltinių, dizaino paveldo išsaugojimo, dizaino industrijos tarptautinio konkurencingumo stiprinimo, dizaino sritį reglamentuojančių teisės aktų rengimo ir (ar) tobulinimo.

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-06-04