Etninė, regionų kultūra ir vaikų ir jaunimo kultūrinė edukacija

  Aktuali informacija apie Lietuvos regionų kultūrą:

Dainų švenčių tradicijos tęstinumo 2016-2018 metų programa
Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas Dėl 2017, 2018, 2019 metų projektų „Lietuvos kultūros sostinė“ eiliškumo nustatymo
Lietuvos Respublikos kultūros ministro Kultūros ministras patvirtino Lietuvoje rengiamų tęstinių prioritetinių mėgėjų meno renginių 2015 - 2017 metų sąrašą
Kultūros ministro 2015 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. ĮV-516 patvirtinti Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado nuostatai ir Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado duomenų saugos nuostatai
Etninės kultūros plėtros valstybinės programos  įgyvendinimas savivaldybėse 2013 metais
Etninės kultūros plėtra 2009 metais


Nacionalinės pažangos prioriteto „Kultūra“ tarpinstitucinio veiklos plano priemonės


Lietuvos kultūros politikos nuostatose pabrėžiama, kad valstybės ir savivaldybių institucijos sudaro sąlygas šalies gyventojams naudotis kultūros paslaugomis, dalyvauti kultūriniame gyvenime. Regionų kultūrą sąlygoja suderinti apskričių ir savivaldybių institucijų kultūros valdymo, finansavimo, informacijos kaupimo ir sklaidos veiksmai.

Lietuvos Respublikos Seimas 2010 m. birželio 30 d. nutarimu Nr.XI-977 patvirtino Lietuvos kultūros politikos gaires kuriose vienas iš keliamų tikslų - didinti kultūros prieinamumą visoje Lietuvoje. Dokumente pabrėžiama, kad tolygi kultūros sklaida, jos prieinamumas visoje šalies teritorijoje, tinklinė kultūros plėtra yra labai svarbi gyvenimo kokybės visoje šalyje sąlyga.

Lietuvos valstybinę etninės kultūros politiką reglamentuoja Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas, nustatantis bendrus lietuvių etninės kultūros valstybinės globos pagrindus, etninės kultūros apsaugą ir tęstinumą, plėtros bei turtinimo priemones ir sąlygas, kiek to nereglamentuoja kiti įstatymai. Lietuva yra pirmoji valstybė Europoje priėmusi teisės aktą, kuriame apibrėžti valstybės įsipareigojimai etninei kultūrai.

Svarbus teisės aktas, nustatantis valstybių atsakomybę saugant nematerialųjį kultūros paveldą yra UNESCO nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija.

2003 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo patvirtinta Etninės kultūros plėtros valstybinė programa, kurios vienas iš tikslų - aktyvinti etninės kultūros plėtrą regionuose, suteikti galimybę gyventojams puoselėti savo regiono, krašto tradicijas ir papročius.  Kultūros ministras 2010 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. ĮV-363 patvirtino Etninės kultūros plėtros valstybinę 2010 - 2014 m. programą. Kultūros ministro 2015 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. ĮV-500 patvirtintas Etninės kultūros plėtros 2015-2018 metų veiksmų planas.

Daugelis savivaldybių yra patvirtinę etninės kultūros plėtros programas bei savo biudžetuose numatė lėšas, skirtas tradicinės kultūros puoselėjimui, apsaugai bei sklaidai. Kultūros ministerija pagal specialią Etninės kultūros programą 2006 m.  - 2009 metais iš dalies finansavo 605 etninės kultūros projektus. Šiam tikslui buvo skirta 2 374 000 litų. 2013 m. įsteigta Lietuvos kultūros taryba.  2013 - 2014 m. skirtas dalinis finansavimas  209 projektams, kurių įgyvendinimui skirta virš 2,3 mln. Lt.

2013 m. pradėti įgyvendinti kultūros kelių projektai. 2013 m.  buvo finansuoti 9 projektai, kurių įgyvendinimui skirta 327 000 Lt. Nuo 2014 m. kultūros kelių projektus iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba. 2014 m. finansuoti 8 projektai, skirta 154 260 Lt. Išsamesnę informaciją apie Europos ir Lietuvos kultūros kelius galite rasti: http://www.kpd.lt/europos-kulturos-keliai/http://www.lrkm.lt/go.php/lit/IMG/24

Lietuvos Respublikos Seimas, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą, 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais. Vyriausybė nutarimu patvirtino Etnografinių regionų metų veiksmų planą, kuriame numatytomis iniciatyvomis siekiama pabrėžti etnografinių regionų istorinę ir kultūrinę svarbą, taip pat formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų kultūrinio palikimo išsaugojimui, jų savasties akcentavimui. 

Už reikšmingiausius Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių darbus, susijusius su etninės kultūros plėtojimu, puoselėjimu ir tyrinėjimu yra įsteigta valstybinė Jono Basanavičiaus premija. Nuo 1992 m. šią premiją gavo 36 asmenys. Premija įteikta 25 kartus. Laureatai.

Kultūros ministerija kasmet skiria 3 premijas už tradicinės kultūros puoselėjimą ir sklaidą. 2016 m. Kultūros ministro įsakymu premijos padidintos. Laureatai.

2011 m. patvirtinta Regionų kultūros plėtros 2012 - 2020 metų programą bei šios programos įgyvendinimo 2012 - 2014 metais priemones. Regionų kultūros plėtros 2012 - 2020 metų programos paskirtis -  nustatyti regionų kultūros plėtros prioritetines kryptis, sudaryti sąlygas kultūros prieinamumui ir sklaidai, didinant regionų patrauklumą vietos bendruomenėms, investuotojams, turizmui.    Informaciją apie šios programos 2012 - 2014 metų priemonių įgyvendinimą rasite čia. 2015 m. parengtos ir Lietuvos kultūros ministro įsakymu patvirtintos Regionų kultūros plėtros 2012 - 2020 metų  programos  įgyvendinimo 2015 - 2017 metų priemonės.

2012 m., likvidavus Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centrą, kultūros darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo veiklą koordinuoja Kultūros ministerija. Parengta Kultūros darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo koncepcija.

2012 m. kultūros darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo projektams iš dalies finansuoti buvo skirta 579 tūkst. valstybės biudžeto lėšų, įgyvendinti 24 įvairių kultūros ir meno sričių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo projektai. Nuo 2014 metų projektus, skirtus kultūros darbuotojų kvalifikacijai tobulinti iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba. 2014 m. finansuota 30 projektų, kurių įgyvendinimui skirta 800 tūkst. Lt. Tai 224.000 Lt daugiau, negu 2013 m. Kvalifikaciją tobulino 5.887 kultūros darbuotojai, t.y. 1.233 dalyviais daugiau, negu 2013 m. (4.654). Tai sudaro beveik trečdalį visų Lietuvos kultūros darbuotojų.

2004 m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymą, kuris reglamentuoja kultūros centrų steigimą, pertvarkymą, likvidavimą, valdymą, veiklą, klasifikavimą, finansavimą bei kitus su kultūros centrų veikla susijusius santykius. 2016 m.  parengta nauja šio įstatymo redakcija.         

Įvairiuose Lietuvos regionuose veikia daugiau kaip 176 kultūros centrai. Šie kultūros židiniai yra labai svarbūs, siekiant sudaryti sąlygas profesionalaus ir mėgėjų meno sklaidai, gyventojų kūrybinei raiškai. Siekdama sudaryti tinkamas šių centrų veiklos sąlygas, mažinti jų eksploatavimo išlaidas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Kultūros centrų modernizavimo programą 2007-2020 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1364 ši programa pripažinta netekusia galios. Kultūros ministro 2014 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. ĮV-708 patvirtinta Kultūros objektų aktualizavimo 2014 - 2020 metų programa.

Jos paskirtis - užtikrinti kryptingą visų kultūros srities išteklių panaudojimą sumanios, kuriančios, ir įtraukios visuomenės tapatybės ir darnos stiprinimui bei ekonominio konkurencingumo skatinimui.

Kultūros ministerija ir Lietuvos nacionalinis kultūros centras 2006 - 2015 metais skyrė 4  Geriausio metų kultūros centro premijas. Geriausio metų kultūros centro premijas. Nuo 2016 m. skiriamos 3 premijos. Laureatai.

2005 m. Kultūros ministerija įsteigė Premiją už aktyvią, kūrybingą veiklą kultūros centruose. 2016 m. Kultūros ministro įsakymu premija padidinta.  Laureatai.

Nuo 2006 m. pradėta įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta Vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos programa 2006-2011 m. Ją įgyvendinus sudarytos sąlygos valstybės ir savivaldybių kultūros bei švietimo įstaigų vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos veiklai, apimančiai visus Lietuvos regionus, kaimo vietoves, kultūros ir meno kūrėjams rengti ir vykdyti ilgalaikius vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos projektus, daugiau vaikų ir jaunimo įtraukti į kultūrinę veiklą. Nuo 2014 metų vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos projektus iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Siekdama skatinti kultūros įstaigas ir kultūros kūrėjus, įvertinti jų veiklą vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos srityje, nuo 2007 m. iki 2016 m. Kultūros ministerija kasmet skiria 4 premijas. Nuo 2016 m. skiriamos 3 premijos kultūros kūrėjams už sėkmingai parengtus ir įgyvendintus vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos projektus. Laureatai.

Tęsdama projekto „Vilnius - Europos kultūros sostinė“ idėją ir siekdama skatinti Lietuvos regionų gyventojų kultūrinį aktyvumą ir kūrybingumą, plėtoti kultūrą ir meną, kūrybines iniciatyvas bei kultūros prieinamumą, Kultūros ministerija įgyvendina projektą „Lietuvos kultūros sostinė“. Lietuvos kultūros sostine gali tapti konkurso būdu išrinktas bet kuris Lietuvos miestas, išskyrus Vilnių. Konkursas organizuojamas kas 3 metai. Konkurso laimėtojų projektų vykdymo ir finansavimo eiliškumas nustatomas 3 metams Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu. 2015 m. Lietuvos kultūros sostinė yra Žagarė (Joniškio raj. savivaldybė). 2015 m. įvyko Lietuvos kultūros sostinės 2017 - 2019 metų  konkursas.

2008 m pirmąja Lietuvos kultūros sostine tapo Zarasų rajono savivaldybė;
2009 m. - Plungės rajono savivaldybė;
2010 m. - Ramygala, Panevėžio rajono savivaldybė.
2011 m. - Šilutės rajono savivaldybė;
2012 m. - Anykščių rajono savivaldybė;
2013 m. - Palangos savivaldybė;
2014 m. - Panevėžio miestas;
2015 m. ­- Žagarė, Joniškio rajono savivaldybė;
2016 m. - Telšių rajono savivaldybė
2017 m. - Klaipėdos miesto savivaldybė
2018 m. - Marijampolės savivaldybė
2019 m. - Rokiškio rajono savivaldybė

Organizuoti etninės kultūros ir mėgėjų meno veiklą, metodiškai jai vadovauti, rengti dainų šventes, kitas reikšmingas kultūros akcijas įpareigota Kultūros ministerijos valdymo sričiai priklausanti institucija Lietuvos nacionalinis kultūros centras.


Informaciją parengė:
Regionų kultūros skyrius
Tel. 219 34 44, 219 34 45, 219 34 46

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-05-18