Autorių teisės

„Žmogaus genijus yra visų meno kūrinių ir išradimų šaltinis. Šie kūriniai yra žmogaus verto gyvenimo garantija. Valstybės pareiga – užtikrinti visų menų ir išradimų apsaugą“.

A. Bogsch

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija įgyvendinti valstybės politiką autorių teisių ir gretutinių teisių srityje ir pagal savo kompetenciją koordinuoti šių teisių apsaugą.

Pagrindinis Ministerijos tikslas šioje srityje – tarptautinius ir regioninius valstybės įsipareigojimus atitinkanti autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos sistema, sudaranti sąlygas tinkamai teisių turėtojų ir kūrinių naudotojų interesų pusiausvyrai: užtikrinanti kūrėjų interesų apsaugą ir sudaranti jiems sąlygas gauti tinkamą atlygį už jų kūrybos rezultatus, taip skatinanti kūrybiškumą, tuo pat metu užtikrinanti visuomenei sąlygas tam tikromis aplinkybėmis neatlygintinai naudotis kūriniais ir tokiu būdu garantuojanti autorių teise saugomo turinio prieinamumą visuomenei svarbiais atvejais, skatinanti kultūros sklaidą ir visuomenės pažangą.



AUTORIŲ TEISĖS IR JŲ APSAUGA

Autorių teisės – tai turtinės autoriaus teisės ir asmeninės neturtinės autoriaus teisės į jo sukurtą kūrinį.

Turtinės teisės suteikia autoriui teisę kontroliuoti (t.y. leisti arba uždrausti) jo kūrinio bet kokį panaudojimą (atgaminimą, išleidimą, vertimą, adaptavimą, platinimą, viešą rodymą, viešą atlikimą, viešą paskelbimą ir t.t.) ir užtikrina galimybę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą. Tai ekonominio pobūdžio teisės, kuriomis savo nuožiūra autorius gali disponuoti (jas perduoti ar suteikti kitiems asmenims), jos taip pat gali būti paveldimos pagal įstatymą arba testamentą.

Asmeninės neturtinės autoriaus teisės yra neekonominio pobūdžio, jos pripažįstamos tik pačiam autoriui – yra neperduodamos ir nepaveldimos - nes yra neatsiejamai susijusios su pačia autoriaus asmenybe, t.y. jo vardu, jo garbe ir reputacija. Tai autorystės teisė, teisė į autoriaus vardą, teisė į kūrinio neliečiamybę. Asmeninės neturtinės autorių teisės Lietuvoje saugomos neterminuotai.

Autorių teisėje yra įtvirtintas formalumų netaikymo principas, kuris reiškia, kad autorių teisių objektų ir teisių turėtojo interesų apsaugai registracija ar jokie kiti formalumai nėra privalomi, todėl autorių teisių objektui keliamus reikalavimus atitinkančio kūrinio autorius turtines ir neturtines teises į savo kūrinį įgyja nuo pat to kūrinio sukūrimo momento.

Autorių teisių objektai

Autorių teisių objektais pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą yra laikomi originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas (visi trys - originalumo, kūrybinės veiklos rezultato ir objektyvios išraiškos formos – kriterijai yra būtini).

Autorių teisių objektais nėra laikomi:

  1. idėjos, procedūros, procesai, sistemos, veiklos metodai, koncepcijos, principai, atradimai ar atskiri duomenys;
  2. teisės aktai, oficialūs administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentai (sprendimai, nuosprendžiai, nuostatai, normos, teritorijų planavimo ir kiti oficialūs dokumentai), taip pat jų oficialūs vertimai;
  3. oficialūs valstybės simboliai ir ženklai (vėliavos, herbai, himnai, piniginiai ženklai ir kiti valstybės simboliai bei ženklai), kurių apsaugą reglamentuoja kiti teisės aktai;
  4. oficialiai įregistruoti teisės aktų projektai;
  5. įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie įvykius;
  6. folkloro kūriniai.

Autorių teisių subjektai (teisių turėtojai)

Autorių teisių subjektais laikomi autoriai, kiti fiziniai arba juridiniai asmenys, Įstatymo nustatytais atvejais turintys išimtines turtines autorių teises, taip pat fiziniai arba juridiniai asmenys, kuriems perėjo išimtinės turtinės autorių teisės (autorių teisių perėmėjai).

Autorių teisių apsaugos terminai

Bendrasis autorių turtinių teisių apsaugos terminas yra visas autoriaus gyvenimas ir 70 metų po jo mirties.

Įstatymas taip pat reglamentuoja autorių turtinių teisių apsaugos trukmę specialiais atvejais (kai kūriniai sukurti bendraautorystės pagrindu, kai kūrinyje nenurodytas autoriaus vardas, kai kalbama apie kolektyvinius kūrinius ar audiovizualinius kūrinius).

Asmeninės neturtinės autorių teisės saugomos neterminuotai. Autorius turi teisę ta pačia tvarka, kaip skiriamas testamento vykdytojas, nurodyti asmenį, kuriam jis paveda saugoti asmenines neturtines teises. Jeigu autorius nėra davęs tokių nurodymų, autorių asmenines neturtines teises saugo jo įpėdiniai. Kai įpėdinių nėra, taip pat kai pasibaigia šio Įstatymo nustatyti autorių turtinių teisių galiojimo terminai, autorių asmeninių neturtinių teisių apsaugą Vyriausybės nustatyta tvarka įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija (t.y. Kultūros ministerija).

GRETUTINĖS TEISĖS IR JŲ APSAUGA

Gretutinės teisės – tai atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų organizacijų, audiovizualinių kūrinių (filmų) pirmojo įrašo gamintojų teisės, užtikrinančios jų finansinių ir moralinių (atlikėjams) interesų apsaugą.

Gretutinės turtinės (ekonominio pobūdžio) teisės - tai išimtinės teisės leisti ar uždrausti atlikimų, fonogramų, transliacijų, audiovizualinių kūrinių (filmų) įrašų panaudojimą ir teisė gauti atlyginimą, kai minėti objektai naudojami.

Atlikėjams, be Įstatymo garantuojamų turtinių teisių, pripažystamos ir neturtines teises į savo tiesioginį (gyvą) atlikimą ar atlikimo įrašą: jie turi teisę reikalauti, kad atlikimo ar jo įrašo naudotojai įvardintų juos kaip atlikėjus, turi teisę į atlikimo neliečiamybę. Kiti gretutinių teisių subjektai neturtinių teisių neturi, turi tik minėtas ekonominio pobūdžio turtines teises.

Gretutinių teisių objektai

Gretutinių teisių objektai, kaip numatyta Įstatyme, yra tiek tiesioginis (gyvas) atlikimas, tiek į garso ar audiovizualinę laikmeną įrašytas kūrinio atlikimas, fonograma, audiovizualinio kūrinio pirmasis įrašas, transliuojančios organizacijos radijo ir televizijos transliacija.

Gretutinių teisių subjektai (teisių turėtojai)

Gretutinių teisių subjektai yra atlikėjai, fonogramų gamintojai, transliuojančiosios organizacijos, audiovizualinių kūrinių (filmo) pirmųjų įrašų gamintojai, kiti fiziniai arba juridiniai asmenys, Įstatymo nustatytais atvejais turintys išimtines gretutines teises, taip pat fiziniai arba juridiniai asmenys, kuriems perėjo išimtinės gretutinės teisės (gretutinių teisių perėmėjai).

Gretutinių teisių apsaugos terminai

Atlikėjų asmeninės neturtinės teisės saugomos neterminuotai. Atlikėjų turtinių teisių apsaugos terminas yra 50 metų po atlikimo datos. Jeigu per šį laikotarpį atlikimo įrašas teisėtai išleidžiamas arba teisėtai viešai paskelbiamas atlikimo įrašas, atlikėjų teisės galioja:

  1. 50 metų po pirmojo tokio atlikimo įrašo, kuris nėra fonograma, išleidimo arba viešo paskelbimo datos, atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau;
  2. 70 metų po pirmojo atlikimo įrašo, kuris yra fonograma, išleidimo arba viešo paskelbimo datos, atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau.

Fonogramų gamintojų teisės galioja 50 metų po įrašo padarymo datos. Jeigu per šį laikotarpį fonograma teisėtai išleidžiama, fonogramų gamintojų teisės nustoja galioti praėjus 50 metų nuo pirmojo teisėto išleidimo datos. Jeigu per 50 metų nuo įrašo padarymo datos fonograma nebuvo teisėtai išleista, tačiau per šį laikotarpį ji buvo teisėtai viešai paskelbta, fonogramų gamintojų teisės nustoja galioti praėjus 50 metų nuo fonogramos teisėto viešo paskelbimo datos.

Transliuojančiųjų organizacijų teisės galioja 50 metų po pirmojo transliacijos viešo perdavimo, nepaisant to, ar ši transliacija perduota laidais, ar bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant perdavimą kabeliniais tinklais ir palydoviniu ryšiu.

Audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojo teisės galioja 50 metų po įrašo padarymo datos. Jeigu per šį laikotarpį audiovizualinis kūrinys (filmas) teisėtai išleidžiamas arba teisėtai viešai paskelbiamas, gamintojo teisės saugomos 50 metų po pirmojo tokio išleidimo arba pirmojo tokio viešo paskelbimo datos, atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau.

KOLEKTYVINIS AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ADMINISTRAVIMAS

Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugai didelę reikšmę turi kolektyvinis šių teisių administravimas, vykdomas autorių teisių ir gretutinių teisių subjektų narystės pagrindu įsteigtų ne pelno organizacijų. Vadovaujantis Įstatymo 7228 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Kultūros ministerija, kaip Vyriausybės įgaliota institucija, sudaro, nuolat atnaujina ir viešai skelbia Lietuvos Respublikoje įsisteigusių kolektyvinio administravimo organizacijų (įskaitant Lietuvos Respublikoje įsteigtu trečiųjų šalių kolektyvinio administravimo organizacijų filialus ir atstovybes), kitose valstybės narėse įsisteigusių, Lietuvos Respublikos teritorijoje kolektyvinio administravimo veiklą vykdančių, kolektyvinio administravimo organizacijų sąrašą. 

Šiuo metu Lietuvoje į kolektyvinio administravimo organizacijų sąrašą yra įtrauktos šios kolektyvinio administravimo organizacijos :

  • 1991 m. įsteigta Asociacija LATGA, administruojanti Lietuvos ir užsienio autorių teises.
  • Atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisėms kolektyviai administruoti 1999 m. atlikėjų ir fonogramų gamintojų iniciatyva įsteigta Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA.
  • 2008 m. pradžioje Lietuvos audiovizualinių kūrinių autoriai ir jų teisių perėmėjai – prodiuseriai, režisieriai, scenarijų autoriai, dailininkai, operatoriai, taip pat aktoriai įsteigė Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociaciją (AVAKA), kurios tikslas yra įgyvendinti teises į audiovizualinius kūrinius tose srityse, kuriose audiovizualinių kūrinių teisių turėtojai iki šiol nebuvo atstovaujami.
  • 2013 m. įsteigta Gretutinių teisių asociacija GRETA, kolektyviai administruojanti gretutines teises.

KULTŪROS MINISTERIJOS FUNKCIJOS AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ SRITYJE

Vadovaujantis 2010 m. spalio 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1469 "Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos nuostatų patvirtinimo" patvirtintų Kultūros ministerijos nuostatų 8.2. punktu, valstybės politikos autorių teisių, atlikėjų ir kitų gretutinių teisių apsaugos srityje formavimas ir jos įgyvendinimo organizavimas, koordinavimas ir kontrolė yra priskiriami prie svarbiausių Kultūros ministerijos tikslų.  Minėto nutarimo 9.2 punktas nustato, kad Kultūros ministerija, įgyvendinanti valstybės politiką autorių teisių ir gretutinių teisių srityje ir koordinuojanti šių teisių apsaugą pagal savo kompetenciją, atlieka šias funkcijas:

  1. rengia įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus;
  2. vykdo autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijų veiklos priežiūrą;
  3. kolektyvinio administravimo asociacijų ir (ar) kūrinių bei gretutinių teisių objektų naudotojų prašymų tarpininkauja derybose dėl sutarčių sudarymo;
  4. teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka įgyvendina autorių asmeninių neturtinių teisių apsaugą;
  5. teikia teisines konsultacijas ir metodinę pagalbą kolektyvinio administravimo ir kūrinių bei gretutinių teisių objektų naudotojų asociacijoms, teisėsaugos institucijoms, užtikrinančioms autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą ir gynimą;
  6. organizuoja ir vykdo visuomenės švietimą autorių teisių ir gretutinių teisių klausimais;
  7. užtikrina autorinio atlyginimo už kūrinių ir kitų leidinių panaudą bibliotekose paskirstymą ir išmokėjimą autoriams.

KOLEKTYVINIO AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ASOCIACIJŲ VEIKLOS PRIEŽIŪRA

Dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo organizacijoms keliamų aukštų veiklos skaidrumo bei efektyvumo reikalavimų, Įstatyme ypatingas dėmesys skiriamas Kultūros ministerijos vykdomai kolektyvinio administravimo organizacijų priežiūros funkcijai.

Įstatymas numato pareigą Kultūros ministerijai, kaip Vyriausybės įgaliotai institucijai, prižiūrėti, kad kolektyvinio administravimo organizacijos tinkamai atliktų joms šio Įstatymo nustatytas funkcijas ir pareigas. Taigi Kultūros ministerija vykdydama kolektyvinio administravimo asociacijų veiklos priežiūrą atlieka šias funkcijas:

  1. sudaro, nuolat atnaujina ir viešai skelbia Lietuvos Respublikoje įsisteigusių ir/ar Lietuvos Respublikos teritorijoje kolektyvinio administravimo veiklą vykdančių kolektyvinio administravimo organizacijų sąrašą;
  2. vykdo šių kolektyvinio administravimo organizacijų veiklos teisėtumo ir skaidrumo stebėseną;
  3. organizuoja ir užtikrina Įstatyme numatytą ikiteisminį kolektyvinio administravimo ginčų sprendimą ir tarpininkavimą derybose;
  4. rengia ir teikia Europos Komisijos reguliarioms konsultacijoms informaciją apie daugiateritorių licencijų teikimo praktiką Lietuvos Respublikoje;
  5. nagrinėja, apibendrina ir viešai skelbia informaciją susijusią su daugiateritorių licencijų teikimo sąlygomis ir plėtra;
  6. rengia ir teikia Europos Komisijai daugiateritorių licencijų teikimo veiklos ir šios veiklos plėtros ataskaitas;
  7. dalyvauja Europos Komisijos kolektyvinio administravimo ekspertų grupės veikloje. 

Nustačiusi, kad kolektyvinio administravimo asociacijos veikla neatitinka Įstatymo ar kolektyvinio administravimo asociacijos įstatų reikalavimų, Kultūros ministerija taiko šias priemones:

  1. įpareigoja ir nustato terminą per kurį kolektyvinio administravimo organizacijos turi pašalinti kolektyvinio administravimo veikloje nustatytus Įstatymo pažeidimus, ir apie priimtas priemones informuoti Kultūros ministeriją;
  2. kreipiasi į teismą dėl laikinojo pobūdžio priemonės - kolektyvinio administravimo organizacijos veiklos sustabdymo taikymo, iki bus ištaisyti kolektyvinio administravimo veiklos pažeidimai;
  3. viešai skelbia apie kolektyvinio administravimo organizacijos veiklos sustabdymą.

Kiekviena kolektyvinio administravimo organizacija, neatsižvelgiant į jos teisinę formą, pasibaigus finansiniams metams turi parengti skaidrumo ataskaitą iki kitų metų rugpjūčio 31 dienos. Šioje skaidrumo ataskaitoje pateikiama apskaitos informacija turi būti patikrinta Lietuvos Respublikos audito įstatymo nustatyta tvarka. Auditoriaus išvada dėl finansinių ataskaitų audito turi būti įtraukta į skaidrumo ataskaitą. Parengusi skaidrumo ataskaitą, kolektyvinio administravimo organizacija turi užtikrinti jos viešą prieigą visuomenei savo interneto svetainėje penkeris metus nuo jos paskelbimo datos. Susipažinti su kolektyvinio administravimo organizacijų skaidrumo ataskaitomis galite pagal šias nuorodas:

Be skaidrumo metinių ataskaitų atsakingomis paskirtos kolektyvinio administravimo organizacijos taip pat teikia Kultūros ministerijai ataskaitas apie autorinio atlyginimo už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose paskirstymą bei išmokėjimą, kūrinių atgaminimo asmeniniais tikslais administravimą, autorinio atlyginimo už kūrinių atgaminimą reprografijos būdu surinkimą, paskirstymą ir išmokėjimą.

KOMPENSACINIŲ ATLYGINIMŲ RŪŠYS IR JŲ MOKĖJIMO TVARKA

Vadovaujantis Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies, 20 ir 20straipsnio nuostatomis, kurios yra suderintos su Europos Sąjungos teise, autoriai, atlikėjai ar jų teisių paveldėtojai, audiovizualinių kūrinių ir fonogramų gamintojai, transliuojančios organizacijos ar jų teisių perėmėjai, turi teisę gauti atitinkamą kompensacinį atlyginimą. Minėtuose Įstatymo straipsniuose yra nustatytos trys kompensacinio atlyginimo rūšys:

1. kompensacinis atlyginimas už knygų ir vaizduojamojo meno leidinių (dailės ir fotografijos albumų) panaudą bibliotekose;

2. kompensacinis atlyginimas už audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais;

3. kompensacinio atlyginimo už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais reprografijos būdu.

Kiekvieno iš šių trijų kompensacinio atlyginimo surinkimo ir mokėjimo tvarka yra reglamentuota atskiru tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 734 "Dėl Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo įgyvendinimo".

  1. Kompensacinis atlyginimas už knygų ir vaizduojamojo meno leidinių (dailės ir fotografijos albumų) panaudą bibliotekose (toliau - kompensacinis atlyginimas už panaudą) mokamas iš Kultūros ministerijai patvirtintų asignavimų, kuriuos valstybė skiria bibliotekoms knygoms įsigyti (neišskaičiuojant iš bibliotekoms skirtos sumos). Kultūros ministerija kompensaciniam atlyginimui už panaudą mokėtiną sumą perveda už jos paskirstymą atsakingai kolektyvinio administravimo organizacijai, kuri šią sumą paskirsto autoriams ir autorių teisių turėtojams ir moka kartą per metus - pasibaigus metams, už kuriuos mokamas kompensacinis atlyginimas už panaudą, iki einamųjų metų birželio 1 dienos. Teisę į kompensacinį atlyginimą už panaudą turi bibliotekose esančių knygų, vaizduojamojo meno leidinių (albumų) autoriai, fotografai, dailininkai, vertėjai ir jų teisių paveldėtojai. Atsakinga organizacija iki tų metų, kuriais išmokėtas kompensacinis atlyginimas už panaudą, liepos 1 dienos pateikia Kultūros ministerijai jo paskirstymo ir mokėjimo ataskaitą.
  2. Kompensacinis atlyginimas už audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais mokamas už pirmą kartą Lietuvos Respublikoje parduodamus civilinėje apyvartoje esančius, Lietuvos Respublikoje pagamintus ar į jos teritoriją įvežtus atgaminti asmeniniams naudojimui skirtus įrenginius ir tuščias analogines ir skaitmenines garso ir audiovizualines laikmenas. Atsakinga asociacija surinktą kompensacinį atlyginimą paskirsto Kultūros ministerijos paskirtoms kolektyvinio administravimo asociacijoms, o šios kompensacinį atlyginimą apskirsto ir sumoka jų atstovaujamiems teisių subjektams. Kultūros ministro 2014 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. ĮV-443 atsakinga asociacija už kompensacinio atlyginimo surinkimą paskirta Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA. Taip pat minėtu įsakymu Asociacija LATGA paskirta atsakinga paskirstyti ir išmokėti kompensacinį atlyginimą audiovizualinių kūrinių autoriams ir muzikos kūrinių autoriams, o audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija (AVAKA) – paskirta atsakinga paskirstyti ir išmokėti kompensacinį atlyginimą audiovizualinių kūrinių gamintojams ir atstovaujamiems audiovizualinių kūrinių autoriams. Už kompensacinio atlyginimo surinkimą atsakinga kolektyvinio administravimo organizacija iki tų metų, kuriais paskirstytas kompensacinis atlyginimas, gegužės 1 dienos turi pateikti Kultūros ministerijai surinkto ir paskirstyto kompensacinio atlyginimo ir su tuo susijusių kolektyvinio administravimo atskaitymų ataskaitą. Už kompensacinio atlyginimo paskirstymą atsakingos kolektyvinio administravimo organizacijos iki tų metų, kuriais paskirstytas kompensacinis atlyginimas, gruodžio 31 dienos turi pateikti Kultūros ministerijai jų atstovaujamiems teisių subjektams paskirstyto kompensacinio atlyginimo ataskaitas.
  3. Kompensacinis atlyginimas už kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais reprografijos būdu mokamas už pirmą kartą Lietuvos Respublikoje parduodamus civilinėje apyvartoje esančius, Lietuvos Respublikoje pagamintus ar į jos teritoriją įvežtus atgaminti asmeniniams naudojimui skirtus kopijuoklius. Kultūros ministro 2012 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. ĮV-154 asociacija LATGA yra paskirta atsakinga už kūrinių atgaminimo reprografijos būdu (fotokopijavimo būdu ar kitu būdu popieriuje) administravimą - kompensacinio atlyginimo surinkimą, paskirstymą ir išmokėjimą. Atsakinga asociacija iki tų metų, kuriais paskirstytas kompensacinis atlyginimas, gegužės 1 dienos turi pateikti Kultūros ministerijai surinkto ir paskirstyto kompensacinio atlyginimo ir su tuo susijusių kolektyvinio administravimo išlaidų ataskaitą.

LIETUVOS AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ KOMISIJA

Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisija (toliau - Komisija) yra nepriklausoma visuomeninė institucija, numatyta Įstatyme, kurios paskirtis yra Kultūros ministerijos teikimu pagal kompetenciją nagrinėti kolektyvinio administravimo valstybinės priežiūros klausimus, teikti ikiteisminio ginčų sprendimo ir tarpininkavimo derybose kolektyvinio administravimo paslaugas.

Komisiją 2 metams iš 7 narių sudaroma Kultūros ministro įsakymu. Komisijos nariais gali būti fiziniai asmenys, turintys teisinį arba kitą (socialinių ar humanitarinių mokslų) aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip trejų metų profesinės, ekspertinės ar mokslinės veiklos patirtį autorių teisių ir gretutinių srityje arba ne mažesnę kaip trejų metų civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugų teikimo patirtį.

Kultūros ministro 2017 m. sausio 27 d. įsakymas Nr. ĮV-195 "Dėl Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisijos nuostatų, tarpininkavimo derybose tvarkos aprašo, ikiteisminio ginčų sprendimų tvarkos aprašo patvirtinimo". 

EUROPOS SĄJUNGOS INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS TARNYBA (EUROPEAN UNION INTELLECTUAL PROPERTY OFFICE – EUIPO))

NAUJIENOS IR KITA AKTUALI INFORMACIJA 

Kultūros ministerija, įgyvendindama Visuomenės švietimo intelektinės nuosavybės teisių klausimais programą, skelbia Tarptautinės autorių ir kompozitorių draugijų konfederacijos (CISAC) animacinius filmus (lietuviškai dubliuotas filmukų versijas) apie autorių teises: What is an Authors' society? (Kas yra autorių bendrija?), What is a Creator ? (Kas yra autorius?), What is a Creative work? (Kas yra kūrinys?) What is Private Copying ? (Kas yra kūrinių asmeninis atgaminimas?).


KAS YRA AUTORIU BENDRIJA by LATGAA


KAS YRA AUTORIUS by LATGAA


KAS YRA KŪRINYS by LATGAA


ASMENINIS ATGAMINIMAS IR KULTŪRA by LATGAA

Tyrimai ir studijos

VISUOMENĖS ŠVIETIMO PROGRAMOS

Apskritojo stalo diskusijos „Autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo priemonių taikymas, galimas teisinio reglamentavimo ir praktinio įgyvendinimo tobulinimas“ pranešimai:

Seminaro-diskusijos dėl geresnės paskelbtų kūrinių prieigos akliesiems, silpnaregiams ir kitiems asmenims, turintiems kitą skaitymo negalią pranešimai:

2013 m. rugsėjo 18 d. kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-654 patvirtinta Visuomenės švietimo intelektinės nuosavybės teisių klausimais programa ir jos įgyvendinimo priemonės. Šios programos tikslas – plėtoti autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo veiklą, susijusią su visuomenės mokymu ir švietimu intelektinės nuosavybės klausimais, keliant visuomenės savimonę ir ugdant pagarbą intelektinės veiklos rezultatams bei jų kūrėjų teisėtai apsaugai, skatinti kūrybinę veiklą Lietuvoje ir teisėtą šios veiklos rezultatų sklaidą.

Seminaro-diskusijos dėl Kūrinių našlaičių direktyvos įgyvendinimo pranešimai:

TEISINĖ INFORMACIJA

Tarptautiniai teisės aktai

Konvencija dėl Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos įsteigimo.
Lietuva prie Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos prisijungė 1992 m. balandžio mėnesį.

Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos
Seimo ratifikuota 1996 m. gegužės 28 d. įstatymu Nr. I-1351 (Žin., 1995, Nr. 40), nors Berno sąjungoje dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos Lietuva dalyvauja nuo 1994 m. gruodžio 14 d.

Tarptautinė Romos konvencija dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos (Žin., 1999, Nr. 11-249)
Ratifikuota 1998 m. gruodžio 22 d. įstatymu Nr. VIII-1001 (Žin., 1999, Nr. 11-236), Lietuvos Respublikoje įsigaliojo 1999 m. liepos 22 d.

Ženevos konvencija dėl fonogramų gamintojų apsaugos nuo neteisėto jų fonogramų kopijavimo (Žin., 1999, Nr. 82-2416)
Ratifikuota 1999 m. balandžio 13 d. įstatymu Nr. VIII-1140 (Žin., 1999, Nr. 82-2410), Lietuvos Respublikoje įsigaliojo 2000 m. sausio 27 d.

Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos atlikimų ir fonogramų sutartis (Žin., 2000, Nr. 95-2970)
Ratifikuota 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1956 (Žin., 2000, Nr. 95-2967), Lietuvos Respublikoje įsigaliojo 2002 m. gegužės 20 d.

Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos autorių teisių sutartis (Žin., 2001, Nr. 32-1060)
Ratifikuota 2001 m. kovo 13 d. įstatymu Nr. IX-212 (Žin., 2001, Nr. 32-1056), Lietuvos Respublikoje įsigaliojo 2002 m. kovo 6 d.

Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartis (Žin. 2001, Nr. 46-1620)
Ratifikuota 2001 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. IX-292 (Žin. 2001, Nr. 46-1619);
2001 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublika tapo Pasaulio prekybos organizacijos (WTO) nare.

ES teisės aktai

Lietuvos Respublikos įstatymai ir poįstatyminiai aktai

Informaciją parengė
Autorių teisių skyrius 
Tel. 219 34 63

Paskutinė atnaujinimo data: 2018-12-12