Kultūros ministerijos 2019–2020 m. tyrimų planas

Eil. Nr.

Tyrimo, vertinimo, analizės ar studijos

pavadinimas

Tikslas

Vykdymo terminas

Vykdytojas

  1.  

Kultūros paveldo apsaugą ir paslaugų teikimą     reglamentuojančių teisės aktų ir kultūros paveldo apsaugos srityje dalyvaujančių institucijų tyrimas

Atlikti kultūros paveldo apsaugą ir paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų ir kultūros paveldo apsaugos srityje dalyvaujančių institucijų funkcijų tyrimą ir pateikti pasiūlymus Integralios kultūros paveldo apsaugos politikos modeliui, skirtam patobulinti teisinį reglamentavimą ir institucinę sąrangą, siekiant efektyviausio paslaugų teikimo  visoms gyventojų kategorijoms ir atitinkančio Faro konvencijos nuostatas.

2019 m.

I–IV ketv.

Kultūros ministerija

  1.  

Programos „Menas žmogaus gerovei“ vertinimas

Įvertinti programos „Menas žmogaus gerovei“ indėlį siekiant meno poveikio žmogaus gerovei ir sveikatai ir pateikti rekomendacijas programos finansavimo modeliui bei stebėsenai.

2019 m.

III–IV ketv.

 

Lietuvos kultūros taryba

  1.  

Meno rezidencijų poveikio vertinimas

Įvertinti Lietuvoje vykstančių meno rezidencijų poveikį kūrėjui, aplinkai ir kitiems veiksniams bei pateikti rekomendacijas Lietuvos meno rezidencijų įgyvendinimui ir Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamai programai „Menininkų ir kultūros kūrėjų rezidencijos Lietuvoje“.

2019 m. IV–

2020 m. III ketv.

Lietuvos kultūros taryba

  1.  

Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimas

Išanalizuoti kūrėjų socialinę ir kūrybinę padėtį šiais aspektais: 1) socialinės apsaugos sistemos aspektu, 2) taikomos mokestinės sistemos aspektu, 3) kitais aspektais, susijusiais su kūrėjų socialine ir kūrybine padėtimi (kūrėjų fizinėmis ir finansinėmis sąlygomis kurti). Atliktas tyrimas turėtų nurodyti, koks papildomų valstybės socialinės apsaugos mechanizmų ir mokestinių lengvatų bei kitų valstybės intervencijų, skatinančių kūrybą, efektyvumas, bei pateikti rekomendacijas dėl jų tobulinimo. Vertinimas turės būti atliktas ir pasiūlymai pateikti  atsižvelgiant į skirtingas kūrėjų amžiaus grupes, skirtingų kultūros sričių specifiką, regioniškumą. Atliktas tyrimas prisidės prie sisteminio meno kūrėjų būklės stebėjimo, ilgalaikio duomenų apie juos rinkimo ir analizavimo. Tyrimas ar jo dalys turėtų būti tęstiniai.

2019 m. IV–

2020 m. IV ketv.

Lietuvos kultūros taryba

 

  1.  

Gyventojų dalyvavimo kultūroje ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis tyrimas pagal ESS-net Culture

Įvertinti gyventojų dalyvavimo kultūroje ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis pokytį per 2014–2019 metų laikotarpį:

1) gyventojų nuomonę apie kultūros produktų/paslaugų prieinamumą ir kokybę;

2) gyventojų kultūros produktų/paslaugų vartojimo lygį, dalyvavimą kultūrinėje, meninėje veikloje.

2019 m. IV–

2020 m. II ketv.

 

Lietuvos kultūros taryba

 

  1.  

Dalinio valstybės finansavimo poveikio leidybos sričiai ir vartotojui vertinimas

Įvertinti valstybės skiriamo dalinio finansavimo leidybai poveikį prieinamumo ir pasiūlos įvairovės vartotojui kūrimo aspektais bei pateikti rekomendacijas leidybos projektų finansavimui.

2019 m. IV–

2020 m. IV ketv.

 

Lietuvos kultūros taryba

  1.  

ES ir kitų investicijų į dalyvavimo kultūroje skatinimą poveikio visuomenei vertinimas

Įvertinti socialinį ir ekonominį dalyvavimo kultūroje poveikį (t. y. kaip dalyvavimas kultūroje veikia užimtumą, nekilnojamo turto vertės didėjimą, asmenines pajamas, karjeros galimybes, socialinius įgūdžius sprendžiant asmenines bei visuomenės ar vietos bendruomenės problemas, emocinę sveikatą, nusikalstamumą ir kt.). Vertinimas leistų pamatuoti investicijų į kultūrą (tame tarpe paveldo objektus, kultūros įstaigas ir kt. kultūros paslaugas) kuriamą pridėtinę vertę visuomenei.

2020 m.

I–II ketv.

Kultūros ministerija

 

  1.  

Lietuvos audiovizualinio kultūros paveldo išsaugojimo ir prieigos sistemos analizė ir plėtros rekomendacijos

Atlikti išsamią šalies audiovizualinio kultūros paveldo kaupimo, saugojimo, deponavimo, prieigos visuomenei užtikrinimo analizę, įvertinant šią sritį reglamentuojančius teisės aktus, nustatant pagrindines paveldą kaupiančias ir saugančias institucijas, jose saugomo paveldo apimtis, praktikoje taikomus šio paveldo tvarkymo standartus. Atsižvelgiant į užsienio šalių gerosios praktikos pavyzdžius, parengti audiovizualinio kultūros paveldo sistemos plėtros rekomendacijas.

2020 m.

I–IV ketv. 

 

Kultūros ministerija

 

  1.  

Valstybės kultūros ir meno premijų sistemos analizė

Atlikti valstybės kultūros ir meno premijų sistemos analizę ir pateikti rekomendacijas dėl tolygesnio kultūros ir meno kūrėjų skatinimo premijomis. Lietuvos kultūros politikos strategijoje įtvirtintas siekis įvairių kultūros ir meno sričių tolygios raidos. Valstybės premijų sistema nebuvo formuojama sistemingai, premijų kaita ir jų sistema priklausė nuo trumpalaikių politinių prioritetų, to pasekmė – ženklus atskirų kultūros ir meno sričių disbalansas. Vienose srityse dirbantys menininkai premijomis nėra skatinami iš viso, o kitų sričių kūrėjams  skiriamas ženklus premijų skaičius.

2020 m.

III ketv.

Kultūros ministerija

  1.  

Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygio pokyčio įvertinimo tyrimas

Įvertinti, kaip, palyginus su 2017 m., pasikeitė Lietuvos gyventojų gebėjimai naudotis bei kritiškai vertinti visuomenės informavimo priemones bei jose pateiktą informaciją; įvertinti gyventojų komunikacinių gebėjimų pokyčius; nustatyti Lietuvos gyventojų vertinimo pokyčius lietuviškų visuomenės informavimo priemonių bei jose pateikiamos informacijos kontekste. Išanalizavus progresą nuo 2017 m., galima bus imtis konkrečių priemonių, siekiant stiprinti visuomenės kritinį mąstymą ir atsparumą informacinėms grėsmėms, ugdyti medijų ir informacinį raštingumą. Be to, tyrimo rezultatai padės tikslingiau įgyvendinti Lietuvos kultūros politikos strategijoje numatytam sukurti medijų ir informacinio raštingumo modeliui per šalies bibliotekų tinklą.

2020 m.

III–IV ketv.

Kultūros ministerija

  1.  

Lietuvos žiniasklaidos monopolijos ir konkurencinės aplinkos studija

Ištirti Lietuvos žiniasklaidos monopoliją ir konkurencinę aplinką per pastarąjį dešimtmetį bei nustatyti pagrindinius veiksnius ir priežastis, lemiančias žiniasklaidos monopolijas (oligopolijas); taip pat sukurti (pasiūlyti) specialias  žiniasklaidos priemonių koncentracijos nustatymo / antimonopolines taisykles ir jų priežiūros mechanizmus. Siekiant užtikrinti skaidrią ir nepriklausomą visuomenės informavimo priemonių aplinką bei skatinti pliuralizmą ir sąžiningą konkurenciją, tikslinga sukurti ir įdiegti realiai veikiančias antimonopolines taisykles, įgalinančias kaip galima tiksliau įvertinti dominuojančią padėtį specifinėje ūkio (verslo) – visuomenės informavimo – srityje.

2020 m.

IV ketv.

 

Lietuvos mokslų taryba

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-11-12