Vyriausybei teikiamos papildytos ir su suinteresuotomis pusėmis suderintos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos

Data

2017 10 12

Įvertinimas
0
LOGO KM III.jpg

Kultūros ministerija, atsižvelgusi į Vyriausybės pasitarime ir susitikimuose su suinteresuotomis pusėmis išsakytus pasiūlymus, teikia Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektą, kurio esminis tikslas – padėti pamatus atviros visa apimančios viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos sukūrimui. Tikimasi, kad tokia sistema palengvins visuomenės informavimo dalyviams administracinę naštą, padidins viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos skaidrumą bei sustiprins korupcijos prevenciją ir šalies vidaus saugumą.

Visuomenės informavimo priemonių svarba Lietuvoje didėja, todėl procesų, susijusių su visuomenės informavimo skaidrumu, suaktyvinimas yra būtinas.

Siūlomos įstatymo nuostatos itin reikšmingos antikorupciniu požiūriu. Įstatymo pataisų parengimas sąlygotas dar 2009 m. Lietuvos prisiimtais įsipareigojimais didinti korupcijos prevenciją šiame sektoriuje, kurie galutinai įtvirtinti ir Vyriausybės 2015 m. patvirtintoje Nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programoje.

Įstatymo projektu siūlomi atverti papildomi duomenys apie viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir jų veiklą, viena vertus, padidins visuomenės informavimo procesų skaidrumą, kita vertus, leis sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę ir sąlygas prekybai viešosios informacijos poveikiu.

Lietuvoje iki šiol nėra vieningos viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos, kurioje būtų renkami, kaupiami, stebimi, analizuojami ir nemokamai visuomenei bei suinteresuotoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms skelbiami duomenys apie Lietuvoje visuomenės informavimo veiklą vykdančius subjektus.

Duomenų teikimas skirtingiems registrams apsunkina rinkos dalyvius papildoma administracine našta, o valstybei kainuoja papildomus resursus, todėl ir siūloma sukurti Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinę sistemą (VIRSIS).

Skaidrumui didinti bus skelbiama ir informacija apie viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo pajamas iš politinės reklamos, apie padarytą rimtą profesinį pažeidimą taip pat informacija apie viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo priskyrimą profesinės etikos nesilaikančių kategorijai. Be to, VIRSIS numatyta skelbti duomenis apie visus viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų dalyvius – šiuo metu duomenys deklaruojami tik apie tuos dalyvius, kurie turi daugiau kaip 10 proc. žiniasklaidos priemonės akcijų (turto), taip pat metinę įmoką už radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo internete, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo veiklą.

„Noriu pažymėti, kad teikiamas Įstatymo projektas patikslintas tokia apimtimi, kiek siūlomas nuostatas pavyko suderinti su suinteresuotomis institucijomis ir visuomenės informavimo sektoriaus dalyviais ir dėl kurių nėra abejonių, numatant galimybę viešinti duomenis apie viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų pajamas, gautas iš viešojo sektoriaus subjektų“, – pabrėžė kultūros ministrė.

Dėl kitų viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų sandorių (t. y., sandorių su privačiais juridiniais ar fiziniais asmenimis) Kultūros ministerija teisėkūros iniciatyvą atskyrė, prašydama Teisingumo ministerijos kartu su Tarpžinybine komisija kovai su korupcija koordinuoti ir Specialiųjų tyrimų tarnyba pasiūlyti nuostatas, atsižvelgiant į tokiu reguliavimu teikiamą naudą visuomenei ir administracinę naštą atskiriems ūkio subjektams.

Žiniasklaidos verslo subjektai neigiamo poveikio nepajus, nes didžioji dalis viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų duomenų yra kaupiami valstybės registruose ir informacinėse sistemose, todėl šių duomenų viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams papildomai deklaruoti nereikės – jie būtų pateikiami į VIRSIS iš paminėtų valstybės registrų ir informacinių sistemų.

VIRSIS duomenų paieška būtų vieša ir neatlygintina, todėl su minėtais duomenimis galėtų susipažinti bet kuris suinteresuotas asmuo, institucija ar įstaiga.

Pasak kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson, žiniasklaidos skaidrumas aktualus visoje Europos Sąjungoje. Šiuo metu peržiūrimos Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos įžangoje deklaruojama, kad žiniasklaidos nuosavybės skaidrumas tiesiogiai susijęs su saviraiškos laisve – demokratinių sistemų kertiniu akmeniu, o Europos Taryboje pateiktos iniciatyvos atnaujinti Ministrų komiteto rekomendaciją dėl žiniasklaidos pliuralizmo ir nuosavybės skaidrumo.

 

Visuomenės informavimo įstatymo projekto svarstymas planuojamas Seimo rudens sesijoje.

 

Daugiau informacijos:

Viešųjų ryšių skyrius, tel. +370 5 219 3583, el. p. vrs@lrkm.lt