Stokholme – Lietuvos ir Švedijos kultūrinė bendrystė

Data

2018 08 30

Įvertinimas
0
Švedija.jpg

Darbo vizito į Stokholmą atvykusi kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson šiandien pristatys Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio kultūros programos renginį – Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncertą Baltijos jūros festivalyje. Kultūros ministrė pabrėžia, kad Lietuvos muzikų koncertas „Berwaldhallen“ salėje, kaip ir kiti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio kultūros programos užsienyje renginiai, šiemet vykstantys daugelyje Europos sostinių, yra itin svarbūs skatinant Lietuvos kultūros tarptautiškumą bei pristatant Lietuvą per kultūrą.

„Savo sėkmės istoriją Lietuva kūrė kartu su savo Baltijos kaimynais, jausdama tvirtą Skandinavijos šalių paramą, – sako kultūros ministrė. – Čia ypač reikšmingas vaidmuo tenka Švedijai, išskleidusiai platų bendradarbiavimo su Lietuva spektrą ir tapusiai daugiausiai į mūsų šalį investuojančia valstybe. Todėl neįsivaizduoju geresnės progos kartu švęsti mūsų šimtmečio jubiliejų kaip tik Baltijos jūros festivalyje, vienijančiame mūsų ištikimus bičiulius Baltijos ir Šiaurės šalių regione.“

Švediją ir Lietuvą sieja glaudūs kultūriniai ryšiai. Vien šiemet iš Švedijos į Lietuvą vyksta trylika įvairių sričių kultūros profesionalų vizitų šiuolaikinio meno, šiuolaikinio šokio, literatūros, fotografijos, muzikos srityse. Švedijos kino kūrėjai, pasinaudodami Lietuvos kino gamybai taikomomis mokestinėmis lengvatomis, aktyviai filmuoja Lietuvoje. Ypač stipri ir ilgalaikė profesinė partnerystė muzikos srityje, užsimezgusi dar 2002–2003 m., kai buvo vykdomas didelis muzikinių mainų projektas.

Šiandien Lietuvos kultūros ministrė L.Ruokytė-Jonsson, susitikusi su Švedijos kultūros viceministru Peru Olssonu Fridhu ir Menų tarybos direktoriumi Staffanu Forssellu, aptarė dvišalio kultūros bendradarbiavimo, regionų kultūros politikos įgyvendinimo, valstybės paramos žiniasklaidai  klausimus.

„Lietuvoje pradedame įgyvendinti regionų kultūros finansavimo modelį, kuris regionams suteiks galimybių savarankiškai spręsti svarbius kultūros ir meno projektų finansavimo klausimus, leis paremti kultūrines iniciatyvas, skatins bendruomenių narius ir vietos kūrėjus dalyvauti priimant sprendimus“, – pažymėjo kultūros ministrė.

Švedija jau anksčiau žengė panašiu keliu – čia decentralizacijos modelio įgyvendinimo vaidmuo tenka Švedijos menų tarybai, kuri atstovauja centrinei valdžiai, svarstydama ir tvirtindama regionų kultūros politikos planus. Ruošdama šiuos planus regionų valdžia privalo konsultuotis su regionų kultūros įstaigų atstovais bei profesionalais, nevyriausybiniu sektoriumi. Ministrė L. Ruokytė-Jonsson pažymėjo, kad Švedijos patirtis yra labai naudinga Lietuvai, kur jau nuo kitų metų bus rengiami regioniniai kultūros planai, o šiuo metu baigiamos formuoti regionų kultūros tarybos.

Stokholme kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson taip pat susitiko su Švedijos fotografijos muziejaus „Fotografiska“ steigėju ir generaliniu direktoriumi Janu Bromanu ir kūrybinės strategijos vadove Johanna Öhlén Meschke. Ministrė domėjosi šio visame pasaulyje žinomo meno centro veikla  ir pakvietė jo vadovus atvykti į Vilnių susipažinti su Lietuvos fotomenininkais, kuratoriais ir institucijomis.

Kultūros ministrė šiandien taip pat lankėsi šiuolaikinio ir modernaus meno muziejuje Moderna Museet ir Švedijos Karališkojoje operoje, kur susitiko su teatro atstovais.