Šimtmečio renginius Briuselyje pratęsė šokio ir teatro performansai su Agnija Šeiko ir Gintare Marija Ščavinskaite

Data

2018 05 30

Įvertinimas
0
7777.jpg

Gegužės 26–27 d. Briuselio vizualiųjų menų centre BOZAR keturiuose pasikartojančiuose seansuose daugiakultūrei auditorijai pristatytas Europos valstybių atkūrimo šimtmečio minėjimui skirtas šokio ir teatro tarpdisciplininis projektas, paroda-performansas „Per anksti per vėlai“ (angl. Too Soon Too Late). Lietuvai šiame projekte atstovavo šiuolaikinio šokio atlikėjos ir choreografės Agnija Šeiko ir Gintarė Marija Ščavinskaitė bei teatrologė ir scenos menų kritikė Goda Dapšytė.

Šokio ir teatro dialogas tarp menininkų iš 8 Europos valstybių (Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Rumunijos, Lenkijos, Lietuvos, Austrijos ir Belgijos) siekė atsakyti į klausimus apie 1918 metų inspiruotų pokyčių laikotarpio palikimą dabarties Europai. Pagrindinė projekto ambicija buvo apmąstyti šį virsmo laikotarpį Europos istorijoje, pažymėtą imperijų žlugimu, revoliucijomis, pilietiniais karais ir iš daugelio perspektyvų susiformavusios naujos politinės, socialinės ir kultūrinės realybės. Menininkai užuot  pasakodami šią istoriją kaip nacionalizmo triumfo istoriją siekė priminti savo auditorijoms, kad tai taip pat buvo politinio optimizmo, socialinių eksperimentų ir veržlaus kūrybiškumo laikotarpis. Šiandien, kai Europos projektui iššūkių kelia jėgos, propaguojančios susiskaidymo ir demodernizacijos idėjas, šios praeities modernizmo svajonės yra tarsi unikalus įkvėpimo šaltinis siekiant taikesnės, klestinčios ir sąžiningos Europos. Šiame kontekste menininkai iš 8 Europos valstybių siekė kritiškai pažvelgti į šias praeities svajones ir suteikti joms naujas formas ir vizijas, kurios tyrinėja ne tik nacionalines praeities svajones,  bet ir apmąsto mūsų bendrą dabartį.

Projekte „Per anksti per vėlai“ menininkai atspindi laikmetį formavusius pokyčius, įvykusius per pastaruosius šimtą metų jų šalyse, naujojoje Europoje ar visuomenėje apskritai. Tarpukario avangardas ir jo paveldas, trijų kartų gyvenimas ir darbas, moterų lygybės ir nacionalinio identiteto paieška, atotrūkis tarp skurdo ir gerovės arba tarp Rytų ir Vakarų, utopijos, svajonės ir baimės, ką šiandien reiškia prieš šimtmetį kilusios avangardizmo idėjos, kokį vaidmenį mene šiandien vaidina istorinė atmintis  – visos šios temos buvo integruotos į šokio ir teatro parodą-performansą, kuris yra įvairių šio projekto komandos narių iš visos Europos konsensuso sėkmingos paieškos rezultatas. Projektą sudarė 8 skirtingi performansai, kuriuose menininkai kūrybiniame šokio dialoge dalinosi savo požiūriais ir perspektyvomis demonstruodami unikalias šokio formas ir menines improvizacijas, lydimas garso ir vaizdo instaliacijų.

Viename iš performansų, pavadintu „Poslinkis“ (angl. Shift) kartu su Čekijos menininke dalyvavo Agnija Šeiko ir Gintarė Marija Ščavinskaitė. Šis performansas buvo skirtas įkūnyti judesį, objektą, kūną, mąstymo būdo pokytį, istorijos vertinimą iš įvairių požiūrio perspektyvų, žiūrėjimą į žmones kaip į subjektus ir objektus. Menininkės įkūnijo daugelio moterų patirtis per pastaruosius šimtą metų. Čekijos moterų mintys, patirtys, gyvenimo istorijos nuo 1918 m. iki šių dienų Čekijos istorikės iniciatyva buvo įrašytos į garso takelį projektui „Moterų atmintis“ (angl. Women‘s Memory), kuris kaip akustinė instaliacija tapo performanso dalimi.

Šis projektas suteikė unikalią galimybę tarptautiniam menininkų iš Centrinės ir Rytų Europos bendradarbiavimui ir ateities projektų kūrimui. Agnija Šarulienė projektą pristatančiame vaizdo įraše pabrėžė, kad per šokį ir teatrą bei avangardą mes siekiame sąsajų tarp dabarties ir praeities, mes komunikuojame vienas su kitu, mes komunikuojame Briuselyje, kalbomis, kurias žinome geriausiai – šokio ir teatro kalbomis. Lietuvos menininkės dalyvaus tęstiniuose parodos-performanso projektuose  birželio mėn. Budapešte, Vengrijos teatro muziejuje ir spalio mėn. Prahoje, Čekijos menų ir teatro institute. Rugsėjo mėn. performanso „Poslinkis“ atlikimas planuojamas Lietuvoje. Menininkų pasirodymus stebėjo teatrologė ir scenos menų kritikė Goda Dapšytė, kuri parengs kritinį straipsnį apie projektą BOZAR leidiniui.

Šokio ir teatro performanso projekto idėja gimė 2017 m. Briuselyje vykusioje avangardinio šokio ir teatro konferencijoje „Centrinės ir Rytų Europos modernizmo siekis scenos menuose“, skirtoje menininkų ir mokslininkų dialogui apie Europos praeitį, dabartį ir ateitį bei meno vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje apmąstant tarpukario utopines vizijas, socialinius ir demografinius pokyčius, kurie suformavo mūsų dabartį.

Šis projektas yra dalis Briuselio vizualiųjų menų centre BOZAR vykstančių Centrinės ir Rytų Europos valstybių nepriklausomybės šimtmečio minėjimui skirto tarpdisciplininių renginių ciklo „1918-ieji  Europos modernumo svajonių metai. Po 100 metų“. Šokio ir teatro parodą-performansą organizavo Čekijos centras Briuselyje, Čekijos menų ir teatro institutas, BOZAR, Lenkijos institutas Briuselyje, Lenkijos Zbigniew Raszewski teatro institutas, Slovakijos teatro institutas, Vengrijos teatro muziejus ir institutas, Lietuvos kultūros institutas, Rumunijos kultūros institutas, Rumunijos nacionalinis šokio centras, Austrijos kultūros forumas.

 

Išsamesnė informacija apie projektą:

www.bozar.be/en/activities/141505-too-soon-too-late

www.youtube.com/watch?time_continue=120&v=1k9Hnv2-vLY

www.performczech.cz/en/performances/1626-shift

www.performczech.cz/selections/too-soon-too-late.pdf