Romoje – šiuolaikinio meno kūrėjos K. Inčiūraitės paroda ir performansas

Data

2019 09 09

Įvertinimas
0
Inciuraite.jpg

Su žinomos šiuolaikinio meno kūrėjos Kristinos Inčiūraitės kūryba susipažins ir Italijos publika. Dar šiemet Romoje bus pristatoma lietuvių menininkės personalinė paroda „Reflecting Women“ (liet. „Apmąstant moteris“) ir muzikinis performansas „Fragmentas kaip priežodis“.

Rugsėjo 16 d. „AlbumArte“ šiuolaikinio meno parodų erdvėje bus atidaryta paroda „Reflecting Women“, kuri veiks iki spalio 26 dienos. Tai pirmoji personalinė šiuolaikinės menininkės K. Inčiūraitės paroda Italijoje. Taip pat bus išleistas išsamus parodos katalogas.

Parodos dėmesio centre – moteriškos tapatybės samprata. Kai Simone de Beauvoir pareiškė, kad „moterimi ne gimstama, bet tampama“, ji turėjo omenyje tai, kad lytis toli gražu nėra stabili tapatybė ar nekintanti struktūra, tačiau nuolatos kuriama laikui bėgant. K. Inčiūraitė tyrinėja vieną prieštaringiausių pastarojo laiko temų – moterišką tapatybę. Kaip nurodo parodos pavadinimas, joje apmąstoma lytis, paprastai apibrėžiama per kūno stilizavimą. Apmąstymas – tai ne tik moteriškumo tyrimas. Jį galima suprasti ir kaip suvokimą, kurį kiekvienas mūsų įgyjame stebėdami kitus. Iš tikrųjų nė vienas iš mūsų negalime stebėti savęs, nebent veidrodyje, tačiau veidrodis taip pat gali parodyti iškreiptą vaizdą, kaip ir tas, kurį kiekviena moteris mato bei absorbuoja iš moters ikonografijos šiuolaikinėje visuomenėje.

Paroda „Reflecting Women“ skatina kiekvieną moterį giliau permąstyti savo vaidmenį, nušviesdama su moteriškumu susijusius socialinius ir politinius klausimus. Autorės kūryboje moteris vaizduojama neparodant jos kūno, akcentuojamas tik jos balsas.

Spalio 12 d. Nacionaliniame XXI amžiaus meno muziejuje MAXXI bus atliktas K. Inčiūraitės muzikinis performansas „Fragmentas kaip priežodis“. Šis muzikinis kūrinys pristatomas menininkei bendradarbiaujant su garsaus Šv. Cecilijos konservatorijos choro nariais Romoje ir švilpavimo virtuoze iš Japonijos Mariko Takagi.

Šiame performanse atskleidžiama balso reikšmė, asmeninės ir kolektyvinės atminties analizė. Technologizuotoje kultūroje įrašytos dainos plačiai pasklido, o nuolat kartojamos nejučia tampa mūsų atminties dalimi. Alaino Resnais filmo „Sena daina“ scenaristė Agnès Jaoui yra sakiusi, kad rinkdama populiarias dainas filmui jų fragmentus naudojo kaip priežodžius. Pasak jos, populiarių dainų tekstuose pateikiamos supaprastintos mintys tarytum apibendrina jausmus ir taip juos nuskurdina. Pasitelkus redukuotas dainos formas – niūniavimą ir švilpavimą – šiame projekte bandoma atkreipti dėmesį į „nuskurdintų“ patirčių problemas. Šis muzikinis performansas pirmą kartą pristatytas 2014 m. Šiuolaikinio meno centre Vilniuje.

K. Inčiūraitė gyvena ir dirba Vilniuje. Ji kuria fotografijas, objektus, performansus ir garso projektus, bet dažniausiai vaizdo filmus, vaizdo instaliacijas, eksperimentinius ir dokumentinius filmus. Menininkės kūryba pristatyta Brazilijoje, Kinijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, Švedijoje ir kitose šalyse.  

Renginių sklaida įgyvendinama padedant Lietuvos Respublikos ambasadai Italijos Respublikoje. Jų įgyvendinimą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, i-Portunus (programos „Kūrybiška Europa“ dalis) ir Lietuvos kultūros institutas.

Evgenijos Levin nuotrauka