Ministerijos kolegijos posėdyje – regionų kultūros finansavimo modelis, paveldo apsaugos pertvarka

Data

2018 05 29

Įvertinimas
1
IMG_3904.JPG

Kultūros ministerijoje įvyko ministerijos kolegijos posėdis, kuriame aptartos kultūros politikos ir kultūros administravimo aktualijos.

Kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė pristatė tolygios kultūros ir meno raidos regionuose modelį, kuriuo siekiama užtikrinti kultūros prieinamumą ir jos įvairovę, mažinti kultūrinę atskirtį tarp didmiesčių ir atokiau nuo jų esančių miestų bei miestelių. Numatoma, kad prie Lietuvos kultūros tarybos (LKT) bus sudaryta 10 regioninių kultūros tarybų, kurių veikla aprėps apskričių geografines teritorijas. Kultūros viceministrė pabrėžė, kad į regioninių kultūros tarybų sudėtį bus įtraukta po du atstovus iš kiekvienos savivaldybės, ir vieną atstovą deleguos LKT. Šios tarybos vertins pateiktus kultūros projektus, sudarys regionuose finansuojamų  projektų sąrašą. 

Iki gegužės 24 d. Kultūros ministerija kartu su Lietuvos kultūros taryba kvietė visuomenę teikti savo pasiūlymus, į kuriuos atsižvelgus bus rengiamas šiame modelyje numatomas kultūros finansavimo pagrindas. Numatoma, kad šiuo metu baigiamo rengti regionų kultūros finansavimo modelio programai paraiškas bus galima teikti jau šį rudenį, LKT paskelbus pirmąjį 2019 m. finansavimo konkursą.

Posėdyje viceministras Renaldas Augustinavičius pristatė aptarimui Kultūros paveldo apsaugos institucinės pertvarkos metmenų projektą, kurio parengimui taip pat organizuojamos konsultacijos su visuomene, kultūros paveldo specialistais ir kitomis organizacijomis. Konsultacinių susitikimų ciklas vyksta nuo šių metų gegužės 25 iki birželio 22 d. http://lrkm.lrv.lt/lt/naujienos/kulturos-paveldo-apsaugos-pertvarka-pradedamos-atviros-konsultacijos.

Šios  pertvarkos tikslas – mažinti biurokratizmą, skaidrinti su kultūros paveldo objektų apsauga ir įveiklinimu susijusius  procesus. Pertvarkytoje kultūros paveldo apsaugos sistemoje daugiau teisių, pareigų  ir atsakomybės būtų suteikiama savivaldybėms. Jos turėtų įgaliojimus derinti visą projektinę dokumentaciją susijusią su paveldosaugos reikalavimais. Decentralizavus  Kultūros paveldo departamentą, dabar vienose rankose sutelkiantį daugumą funkcijų, jo pagrindu būtų įsteigtos dvi institucijos. Viena imtųsi nešališkos kultūros paveldo objektų kontrolės, kita –   koordinuotų vertybių apskaitą bei teiktų savivaldybėms ekspertų išvadas. 

Vietoj valstybės įmonės „Lietuvos paminklai“ planuojama įsteigti biudžetinę įstaigą „Kultūros infrastuktūros centras“, kuri perimtų kultūros vertybių tvarkybos darbų užsakovo funkcijas ir koordinuotų  kitų kultūros įstaigų – teatrų, bibliotekų, muziejų ir kt. statybos darbus.

Nauja yra ir tai, kad siūloma įteisinti paveldo bendruomenės institutą su aiškiai apibrėžtomis teisėmis ir pareigomis.

Įgyvendinus kultūros paveldo apsaugos pertvarką, beveik 80 proc. kasdienių paveldo problemų, Vakarų šalių pavyzdžiu, būtų sprendžiama savivaldybėse, o ne centrinės valdžios institucijose.

Kultūros ministerijos kolegijos posėdyje taip pat aptartas profesionaliojo scenos meno įstaigos statuso aktualumo klausimas.