Metiniame kultūros atašė susitikime – ateities planai, veiklos rezultatai ir naujos galimybės

Data

2018 06 11

Įvertinimas
1
22222.JPG

Birželio 11 d.–12 d. Kultūros ministerijoje vyksta metinis Lietuvos Respublikos kultūros atašė susitikimas, kurio programoje – praėjusiais metais nuveiktų darbų ir ateities planų aptarimas, diskusijos apie Lietuvos kultūros tarptautiškumo politikos tikslus, strategiją ir iššūkius. Kultūros atašė taip pat susitiks su Vyriausybės, Užsienio reikalų bei Švietimo ir mokslo ministerijų, Lietuvos kino centro, Lietuvos kultūros instituto, Lietuvos kultūros tarybos, Kaunas Europos kultūros sostinė 2022 bei Valstybinio turizmo departamento atstovais.

 Birželio 13 d. „Menų spaustuvėje“ organizuojama atvira diskusija su kultūros lauko bei žiniasklaidos atstovais, kurios metu bus aptartos kultūros atašė veiklos galimybės ir patirtys skirtingose šalyse.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson susitikimo metu pažymėjo kiekvieno kultūros atašė veiklos svarbą ir padėkojo už darbą, užsienyje pristatant Lietuvos kultūros programą, skirtą valstybingumo šimtmečiui pažymėti. „Esate pagrindiniai mūsų kultūros atstovai užsienio šalyse, sugebantys rasti bendrą kalbą su žymiais menininkais bei kultūros organizacijomis. Šiais metais iškilę nemaži iššūkiai, susiję su Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiu, pateisino lūkesčius. Įgyvendinant didelės apimties, sudėtingus projektus, reikėjo daug įdirbio ir išmonės. Jūsų darbas prisidėjo prie Lietuvos įvaizdžio formavimo ir ilgalaikių kultūros santykių kūrimo, bendradarbiavimo stiprinimo“, – sakė ministrė L. Ruokytė-Jonnson.

Svarbi Lietuvos kultūros atašė veiklos kryptis iki 2022 m. bus ir Kaunas – Europos kultūros sostinė. Birželio 12 d. susitikimo su Europos kultūros sostinės 2022 atstovais metu, Lietuvos kultūros atašė turės galimybę aptarti bendras perspektyvas, padėsiančias Kaunui siekti ambicingų tikslų tampant šiuolaikine Europos kultūros sostine.

Ministrė pažymėjo, kad ateityje laukia ne mažiau svarbūs darbai, rengiantis 2020 metais paminėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Šia proga planuojama pristatyti jaunąją pastarojo trisdešimtmečio Lietuvos menininkų kartą, kuri stipriai pakeitė Lietuvos meno peizažą.

Susitikimo metu kalbėta apie Lietuvos kultūros atašė veiklos tikslus: įvairesnę, turtingesnę kultūrą Lietuvoje, kokybiškesnes kultūros organizacijų paslaugas šiuolaikinei, atvirai, gebančiai prisitaikyti prie globalaus pasaulio pokyčių visuomenei. Ne ką mažiau svarbios ir tarptautinės veiklos: kompetencijų tobulinimas, kūrybos pristatymas tarptautiniuose kontekstuose, kultūros potencialo ir žinomumo stiprinimas per tarptautines veiklas.

Susitikime buvo aptarti įsimintiniausi valstybės atkūrimo šimtmečio renginiai: programos įvairove ir jaunų menininkų gausa pasižymėjęs Lietuvos kultūros festivalis „Flux“ Romoje, įvairialypis Lietuvos kultūros sezonas Prancūzijoje, pažymėjęs nuosekliai išplėtotais ryšiais su Prancūzijos sinemateka. Glaudus  bendradarbiavimas su Latvijos ir Estijos nacionalinėmis kultūros įstaigomis padėjo surengti Baltijos šalių simbolizmo parodą Orsė muziejuje Paryžiuje, buvo organizuoti dirigentės Mirgos Gražinytės-Tylos ir Lietuvos Nacionalinio simfoninio orkestro koncertai Varšuvoje, Berlyne, o vasaros pabaigoje koncertas įvyks Stokholme.

Šiais metais vyko ir labai svarbus Lietuvos, kartu kitomis Baltijos šalimis prisistatymas, Londono knygų mugėje. Pirmą kartą taip ryškiai Baltijos šalys buvo matomos angliakalbėje knygų rinkoje. Dalyvavimas mugėje suteikė galimybę užmegzti naujus ryšius ir pristatyti lietuvių literatūrą plačiam skaitytojų ratui.