Maskvos Tretjakovo galerijoje atidaryta programa „Trumpa Lietuvos kino istorija“

Data

2019 04 29

Įvertinimas
2
Gilaitis ir Vidugirytė.jpg

Balandžio 26–27 d. Maskvoje, Valstybinės Tretjakovo galerijos kino salėje, parodyti pirmieji du seansai iš du mėnesius truksiančios lietuviško kino programos „Trumpa Lietuvos kino istorija“. Programa – dalis galerijos renginių ciklo „Trumpa kurios nors šalies kino istorija“, orientuoto ne tik į plačią kino mylėtojų auditoriją, bet ir į kino ir jo tyrimų lauko profesionalus. Laikantis tokio formato jau buvo parodytos Švedijos, Lenkijos, Estijos, Izraelio, Gruzijos ir kitų šalių kino programos.

„Trumpa Lietuvos kino istorija“ – didžiausia pastarųjų metų mūsų šalį pristatanti kino programa Rusijoje. Jos sudarytojai Maksimas Pavlovas ir Olga Ulybiševa mūsų kino šimtmetį sudėjo į 15 seansų, pristačių 29 filmus, tarp kurių – ir pripažintų Rusijoje meistrų šedevrai, tokie kaip V. Žalakevičiaus „Vienos dienos kronika” (1963), R. Vabalo „Birželis, vasaros pradžia” (1969), A. Grikevičiaus „Faktas” (1980), Š. Barto „Trys dienos“ (1991), ir beveik nežinomi plačiajai publikai filmai, jau seniai garsinantys Lietuvą pasaulyje. Pirmiausia tarp pastarųjų minėtinas J. Meko filmas „Reminiscencijos iš kelionės į Lietuvą“ (1971–72), taip pat A. Kavaitės „Sangailės vasara“ (2015), K. Buožytės „Kolekcionierė“ (2008), Lietuvos dokumentinės mokyklos filmai. Abkstyviausieji darbai bus rodomi iš kino juostų, saugomų Rusijos Federacijos valstybiniame kino fonde „Gosfilmofond“, taip pat iš Lietuvos kino centro restauruotų filmų kopijų.

Pirmasis programos seansas buvo skirtas iš Lietuvos kilusiam lėlinės animacijos pradininkui Vladislovui Starevičiui (1882–1965). Prieš filmų peržiūrą kalbėjo jo kūrybos tyrinėtoja Marina Karaseva bei netrukus pasirodysiančios knygos apie Starevičių leidėjas Stanislavas Dedinskis.  Seanso metu buvo parodyti 4 ankstyvieji Starevičiaus filmai bei visus sužavėjęs Donato Ulvydo ir Lino Augučio filmas „Vabzdžių dresuotojas“.

Antrojo „Trumpos Lietuvos kino istorijos“ seanso metu Maskvos publika galėjo susipažinti su jai visiškai nežinomu šios istorijos puslapiu – tarpukario Lietuvos dokumentika bei vieninteliu meniniu animaciniu filmu – S. Ušinsko „Storulio sapnu“. Filmus pristatė kino istorikas ir archyvistas Aleksas Gilaitis. Po filmų peržiūros išsiplėtojo diskusija apie Nepriklausomos Lietuvos kino pramonę, valstybės požiūrį, o kartu – to meto gyvenimo realijas, kurioms iš esmės buvo skiriama visa dokumentika.

Programos „Trumpa Lietuvos kino istorija“ partneriai – Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos kino centras, LR ambasada Rusijos Federacijoje, NVO „Meno avilys“, Rusijos Federacijos valstybinis kino fondas „Gosfilmofond“.

 

O. Ulybiševos nuotraukoje Lietuvos tarpukario kino istoriją pristatantys A. Gilaitis ir I. Vidugirytė-Pakerienė