Maskvoje paminėtas režisierius Giedrius Mackevičius ir jo Plastinės dramos teatro 40-metis

Data

2018 12 17

Įvertinimas
1
Liucija Armonaite.JPG

Gruodžio 14 d. Maskvos meno darbuotojų rūmuose prisimintas lietuvis režisierius, legendinis teatro novatorius Giedrius Mackevičius (1945–2008), įėjęs į istoriją kaip Plastinės dramos teatro, gyvavusio Maskvoje 1973–1992 metais, įkūrėjas ir vadovas. Į minėjimą susirinko Mackevičiaus teatro aktoriai, kritikai, mokslininkai, meno istorikai, tiesiog gerbėjai, kažkada pakerėti lietuvio režisieriaus naujoviško teatro. Vakaro metu buvo pristatyta ką tik Lietuvoje išleista monografija „Giedrius Mackevičius ir jo Teatras“ (Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus), parengta 2017 m. konferencijos, vykusios Lietuvoje, pranešimų pagrindu. Knygą pristatė jos sudarytoja bei konferencijos organizatorė Liucija Armonaitė.

Išaugęs Lietuvos kaime, mokęsis Vilniaus universitete biochemijos, Giedrius Mackevičius sulaukė šlovės kaip Plastinės dramos teatro kūrėjas. Dar studijuodamas universitete jis pateko į legendinę Modrio Tennisono pantomimos trupę. Kai Tennisono veikla Lietuvoje buvo uždrausta, Mackevičius išvažiavo į Maskvą studijuoti teatro režisūros. Mokėsi GITIS‘e, legendinės profesorės Marijos Knebel kurse. Maskvoje pradėjo vadovauti jaunų žmonių trupei, vėliau tapusia Plastinės dramos teatru. Globojamas I. Kurčatovo atominės energetikos instituto, suteikusio jam patalpas, Mackevičiaus teatras išgarsėjo XX a. aštuntajame dešimtmetyje unikaliais spektakliais, tokiais kaip „Nugalėjimas“ (1975), „Choakino Murjetos žvaigždė ir mirtis“ (1976), „Metų laikai“ (1979).

Vakaro metu parodyti garsiųjų Mackevičiaus spektaklių vaizdo įrašai ir skambėję draugų ir kolegų prisiminimai apie ypatingą režisieriaus asmenybės šviesą, jo tikėjimą teatro stebuklu leido susirinkusiems pajusti šio unikalaus meno reiškinio, koks buvo Mackevičiaus teatras, reikšmę ir poveikį savajam laikui bei istorijai.

Andriaus Maimino nuotraukoje –  Liucija Armonaitė.