Litvakų dienos Londone – Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui

Data

2018 12 03

Įvertinimas
1
Ambasada_003.jpg

Lapkričio 28 dieną prasidėjo Lietuvos ambasados Jungtinėje Karalystėje nuo 2011-ųjų metų organizuojamos šiemet jau aštuntosios Litvakų dienos Londone. Kartu su Londono universitetu-koledžu (University College London) organizuojamų Litvakų dienų renginių ciklas, šiais metais skirtas pažymėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, kviečia gilesnei pažinčiai su istorinės Lietuvos žydų muzikiniu paveldu.

Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Renatas Norkus sveikinimo kalboje pabrėžė, kad Litvakų dienos tampa vienu populiariausių ir kasmet vis daugiau lankytojų pritraukiančiu ambasados Londone organizuojamų renginių. Jos virsta savotišku tiltu, jungiančiu gausią Jungtinėje Karalystėje gyvenančią litvakų bendruomenę su jos istorine tėvyne, taip pat svarbiu įvykiu besidomintiems žydų kultūriniu paveldu, jo indėliu į Lietuvos kultūrinį, politinį, socialinį ir mokslo pasaulį. Pasak ambasadoriaus, šiemet Litvakų dienoms pasirinkta muzikos tema yra verta atskiro dėmesio. Tarp istorinės Lietuvos žydų bei jų palikuonių yra gausybė pasaulinio garso atlikėjų, tokių kaip Vilniuje gimęs smuiko virtuozas Jascha Heifetz, kompozitorius George Gerswin, džiazo legenda Benny Goodman, garsusis Leonard Cohen ir daugybė kitų. Per kelis šimtmečius susikūrusios litvakų muzikinės tradicijos arba mokyklos turėjo įtakos Lietuvos muzikai. Kita vertus, pasak Londono universiteto-koledžo vardu sveikinimo žodį tarusio universiteto Hebrajų ir žydų studijų departamento vadovo prof. Sacha Stern, išskirtinę litvakų tapatybę lėmęs ir vietinis kontekstas, todėl įdomu ir verta tyrinėti abipusį sąryšį. Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) vardu renginyje taip pat pasisakė LŽB pirmininkės pavaduotojas prof. Leonidas Melnikas.

Litvakų dienų atidarymui muzikantų iš Lietuvos – violončelininko Glebo Pyšniak, smuikininko Dariaus Dikšaičio, pianisto Roberto Lozinskio ir vibrafonisto Mariaus Šinkūno – kvartetas pristatė jų parengtą specialią koncertinę programą „Aerograma“, kurioje savitomis muzikinėmis interpretacijomis atskleisti gausaus Lietuvos žydų muzikinio palikimo fragmentai.

Lapkričio 28 dieną Lietuvos ambasadoje Londone atidaryta ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos bei Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės parengta paroda „Vienas amžius iš septynių. Lietuva. Lita. Lite“, kviečianti nauju žvilgsniu pažvelgti į žydų gyvenimą istorinėje Lietuvoje nuo jų atvykimo į LDK teritoriją XIV amžiuje iki pat šių dienų.

Renginių metu skleidžiama žiniai ir apie tai, kad 2020 metai paskelbti Lietuvos žydų istorijos ir Vilniaus Gaono metais, kuriems planuojama plati renginių programa.

Lapkričio 29 dieną Lietuvos ambasadoje vyko visos dienos mokslinė konferencija „Muzika: žydų gyvenimo garso takeliai ir platesnis pasaulis“, sutelkusi akademikus, žydų muzikos ekspertus ir atlikėjus iš Lietuvos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir JAV. Konferencijos sesijas vedė SOAS universiteto profesorius Alexander Knapp ir Londono universiteto-koledžo dėstytoja dr. Helen Beer. Vieną pagrindinių pranešimų skaičiusi Heidelbergo universiteto vizituojanti profesorė Diana Matut konferencijoje pristatė Vilniaus žydų kantorinio giedojimo tradiciją, Vilniaus muzikos ir teatro akademijos profesorius Leonidas Melnikas savo pranešimu „Genijų kartos paslaptis“ kalbėjo apie XIX–XX amžių sandūros ryškiausius litvakų kompozitorius ir muzikantus, jų kūrybos išskirtinumui įtakos turėjusį politinį-kultūrinį kontekstą, neliturginės Europos žydų klezmer muzikos atlikėja Ilana Cravitz pristatė šio muzikinio žanro ypatumus litvakų pasaulyje. Antroje konferencijos dalyje pagrindinį pranešimą skaičiusi Jungtinės Karalystės Sauthampton universiteto profesorė Shirli Gilbert kalbėjo apie muzikos vaidmenį Holokausto metais nacių įkurtuose žydų getuose. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktoriaus pavaduotoja, muzikologė dr. Kamilė Rupeikaitė savo pranešimą paskyrė žydų temos vieno žymiausių šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių Anatolijaus Šenderovo kūryboje analizei. Konferencijos siurprizu tapo iš Nashville miesto (Tenesio valstija, JAV) į Litvakų dienas atvykusios kanadiečių dainininkės, žydų tradicinės muzikos atlikėjos ir dainų autorės Batshevos pasirodymas. Baigiamajame pranešime Batsheva papasakojo apie muzikos pasaulio garsenybės Leondardo Coheno litvakiškas šaknis, atliko jo populiariausius kūrinius (tokius kaip Dance me to the End of Love, Hallelujah) jidiš kalba. Batsheva yra įgijusi L. Coheno dainų jidiš ir hebrajų kalbomis autorines teises.

Gruodžio 5 d. populiarioje Londono rytuose įsikūrusioje kultūrinėje erdvėje „Rich Mix“ vyks dar vienas 8-ųjų Litvakų dienų renginys – „Dash Café: dingusio pasaulio atgarsiai” (“Dash Café: Beats from a Vanished World”). Šiame renginyje kūrybinė grupė „Dash Arts“ kartu su Lietuvos ambasada, Lietuvos kultūros atašė Juste Kostikovaite ir Lietuvos kultūros institutu organizuoja neformalų pokalbį su Lietuvos menininke, 2017 metų Kauno Bienalės kuratore Paulina Pukyte, kompozitoriumi Benu Lunnu ir grupės „Baltic Balkan“ nariais. Vakaro diskusijos tema – beveik prarasto Lietuvos žydų pasaulio iki šiol daroma įtaka šiandieninei Lietuvos kultūrinei scenai. Vakarą užbaigs grupė „Baltic Balkan“, pašėlusiu improvizuotos klezmerio muzikos ritmu kviesdama į šokių aikštelę.

8-ąsias Litvakų dienas Londone remia Lietuvos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lenkijos žydų studijų institutas, Londono universitetas koledžas. Renginio partneris – Lietuvos kultūros institutas.

Deivaro Kaleininko nuotraukoje – parodos Vienas amžius iš septynių. Lietuva. Lita. Lite atidarymas Londone.