Kultūros ministerijoje vyko Kultūros ir meno tarybos posėdis

Data

2017 09 22

Įvertinimas
1
11111.jpg

Rugsėjo 22 d. Kultūros ministerijoje įvyko Kultūros ir meno tarybos posėdis, kuriame dalyvavo kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė. Posėdyje buvo aptarti Lietuvos kultūros tarybos (LKT) siūlomas stipendijų kultūros ir meno kūrėjams kvotų aprašas, Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairės ir naujos sudėties etninės kultūros ekspertų komisijos kandidatūros.

 Posėdžio metu LKT atstovai pristatė siūlomą stipendijų kultūros ar meno kūrėjams kvotų aprašą, kuriame buvo siūloma keisti lėšų sumas, kurias numatoma skirti edukacinėms stipendijoms nuo bendros stipendijoms kultūros ir meno kūrėjams numatytos mokėti sumos. Individualios stipendijos, kaip ir anksčiau, bus skiriamos kartą per metus individualiai kultūros ar meno kūrėjų kūrybinei raiškai skatinti. 600 eurų stipendija bus mokama kas mėnesį ir skiriama ne ilgesniam nei dvejų metų laikotarpiui. Edukacinės stipendijos skiriamos ne ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, o prašoma suma negali viršyti 3600 eurų. Paraiškos edukacinėms stipendijoms gauti teikiamos 3 kartus per metus.  „Kultūros ministerija kartu su Lietuvos kultūros taryba ieško optimalių būdų projektams finansuoti ir stipendijoms teikti. Naujai įsteigtas LKT stebėsenos ir analizės skyrius ateityje suteiks mums dar daugiau galimybių įsigilinti į kultūros sektoriaus finansavimo efektyvumo klausimus ir problemas. Lietuvos kultūros ir meno tarybą kviečiu teikti savo siūlymus ir matymą, kaip ir ką galima būtų tobulinti“, – teigė kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė.

Daugiausiai diskusijų sukėlė programa „Kultūros ar meno srities organizacijų strateginių programų įgyvendinimas“, kuri bus įgyvendinama nuo 2018 m. Siekiant stiprinti efektyviai veikiančių nevyriausybinių kultūros ar meno srities organizacijų veiklą, šiai programai numatyta iki 1 mln. 200 tūkst. eurų. Rengiant šią programą ir jos nuostatas buvo atsižvelgta į didėjančius sėkmingai projektus įgyvendinančių nepriklausomų kultūros ir meno įstaigų poreikius. Šios programos konkursui paraiškas pateikusios įstaigos pretenduos ne tik į jų numatytų kultūros ir meno veiklų finansavimą, bet ir didelės dalies administracinių išlaidų padengimą vieneriems metams. Tačiau tikimasi, kad jau nuo 2019 m. šiai programai skirtomis lėšomis finansuotoms įstaigoms bus suteikiamas trijų metų finansavimas. Taip siekiama sumažinti projektų administravimo naštą, bei užtikrinti ilgametės kultūrinės veiklos tęstinumą.

Atnaujinta ir mėgėjų menui skirta programa ir tęstinių mėgėjų meno renginių, kurie bus finansuojami 2018–2020 m. sąrašas. Nuo šiol šiai programai skirtomis Kultūros rėmimo fondo lėšomis bus finansuojami ir kūrybiškų vietų kūrimui (vietokūrai) skirti projektai, skatinantys kūrybines partnerystes, bendruomenių įtraukimą ir išlaikantys vietos identitetą. Šioje programoje nuo kitų metų atsiras nauja finansuojama veikla – „Mažosios Lietuvos kultūros sostinės“. Šiai veiklai kitąmet planuojama paskirstyti 50 tūkst. eurų.

Taip pat išplėsta kultūros edukacijai skirta programa, kuri nuo šiol vadinsis „Ugdymas kultūra“. Be įprastų šios programos veiklų, Kultūros rėmimo fondo lėšomis nuo šiol bus finansuojama vaikų ir jaunimo kultūra ir leidyba, t. y. vaikams ir jaunimui skirti meno kūriniai, renginiai, leidiniai. Taip pat išplėstos ir programos „Kultūros ir kūrybinės industrijos“ veiklos. Ši programa bus finansuojama du kartus per metus. Be to, nuo kitų metų tarp Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sričių neliks kino sklaidos – šių veiklų finansavimas perduodamas Lietuvos kino centrui.

Tarybos nariai priminė apie planuojamą valstybinių įstaigų buhalterijų konsolidaciją. LKMT nariai informavo, kad yra rengiamas alternatyvus siūlymas, kuris bus pristatytas artimiausio posėdžio.

Posėdžio metu taip pat buvo pritarta atnaujintai Etninės kultūros ekspertų komisijos siūlomai sudėčiai.

LKMT sudaro įvairių sričių ir kompetencijų ekspertai: kūrėjai, atlikėjai, profesionalūs kultūros ir meno srities vertintojai: Laima Kreivytė – dailėtyrininkė, Vilniaus dailės akademijos lektorė, Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos narė (tarybos pirmininkė); Kornelijus Platelis – Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas (tarybos pirmininkės pavaduotojas); Rimantas Bagdzevičius – teatro ir kino aktorius, Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (AGATA) tarybos pirmininkas; Osvaldas Daugelis – Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorius, Lietuvos muziejų asociacijos valdybos narys; Vytis Jankauskas – choreografas, šokėjas, Lietuvos šiuolaikinio šokio asociacijos narys; Mindaugas Kavaliauskas – fotografas, fotografijos parodų kuratorius; Gediminas Lašas – Lietuvos grafinio dizaino asociacijos pirmininkas; Romas Matulis – Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas; Audronė Nekrošienė – Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė; Vida Ramaškienė – Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ direktorė; Jonas Rudzinskas – Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijos pirmininkas; Margarita Starkevičiūtė – socialinių mokslų daktarė, ekonomistė; Jolita Steponaitienė – Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė; Roma Survilienė – Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos direktorė; Albinas Vilčinskas – Asociacijos „Kultūros savivaldos kolegija“ vicekancleris.