Kovo 11-osios proga – įspūdingas koncertas „Netikėtas susitikimas Paryžiuje“

2017 03 10
Paryžius 2.jpg

Kovo 9 d. Lietuvos ambasadoje Paryžiuje buvo surengtas iškilmingas Lietuvos nepriklausomybės šventės – Kovo 11-oios minėjimas ir M. K. Čiurlionio kvarteto bei akordeonisto Kazio Stonkaus koncertas „Netikėtas susitikimas Paryžiuje“. Gausiai susirinkusius prancūzų kultūros bendruomenės, diplomatinio korpuso, tarptautinių organizacijų atstovus pasveikino Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Dalius Čekuolis ir pasidžiaugė, kad Lietuvos Nepriklausomybės šventę Prancūzijoje švenčiame kartu su vienu profesionaliausių ir įdomiausių Lietuvos kvartetų, koncertavusiu garsiausiose pasaulio koncertinėse salėse – M. K. Čiurlionio kvartetu, šį kartą parengusiu programą su talentingu akordeonistu Kaziu Stonkumi.

Koncerte dalyvavusi Lietuvos nacionalinės filharmonijos direktorė Rūta Prusevičienė svečius supažindino su koncerto metu skambėjusių kūrinių kompozitorių E. Šosono, M. K. Čiurlionio ir A. Piazolos kūryba bei jų sąsajas su Lietuva ir Paryžiumi.

Neatsitiktinai koncertas buvo pavadintas „Netikėtas susitikimas Paryžiuje“, nes būtent taip pavadintas ką tik bendromis Lietuvos ambasados Prancūzijoje, kultūros atašė, Lietuvos filharmonijos ir Lietuvos instituto pastangomis išleistas muzikinis diskas, pristatantis lietuvių kompozitoriaus M. K. Čiurlionio ir jo amžininko, prancūzų kompozitoriaus E. Šosono, kūrybą bei dabartinės Lietuvos ambasados Prancūzijoje pastato istoriją.

Ernestas Chaussonas (1855–1899) ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) – du to paties laikmečio kompozitoriai – niekada nebuvo susitikę, tačiau jų muziką suvedė laikas. Kertinė lietuvių nacionalinės kultūros figūra ir vienas ryškiausių prancūzų romantizmo muzikos meistrų netiesiogiai susitinka koncertų salėse, kur jų kūriniai, skambėdami greta, susieja ne tik kūrėjus, bet ir dviejų kraštų kultūras.

Nuo 2002 metų Lietuvos Respublikos Ambasada yra įsikūrusi Paryžiuje, Courcelles bulvare, 22 numeriu pažymėtame pastate, kuris anksčiau priklausė garsiajam prancūzų kompozitoriui Ernestui Šosonui ir buvo jo šeimos namai. Dabartinės Lietuvos ambasados Prancūzijoje patalpos, kadaise buvusios kompozitoriaus E. Šosono šeimos rezidencija, XIX a. garsėjo kaip Paryžiaus kultūros salonas. Žymūs kompozitoriai Klodas Debusy, Paul Dukas, Gabriel Fauré ir Issac Albéniz, poetas Stéphane Mallarmé, tapytojas Claude Monet nuolat lankydavo iniciatyvų ir menininkų draugiją mėgusį tuometinį Prancūzijos Société Nationale de Musique generalinį sekretorių Ernestą Šosoną. Todėl nenuostabu, kad pagrindines pastato erdves, didžiąją salę E. Šosono prašymu ištapė žymūs prancūzų menininkai Maurice Denis ir Odilon Redon.

Vienas iškiliausių lietuvių menininkų, dailininkas ir kompozitorius M.K. Čiurlionis (1875-1911) gyveno ir kūrė tuo pačiu laikotarpiu, kaip ir žymusis prancūzų kompozitorius Ernestas Šosonas (1855 -1899). Tarpukaryje, nuo 1925 m., Lietuvos pasiuntinybė Prancūzijoje buvo įsikūrusi Fournier rūmuose Paryžiuje (Place General Catroux 14), tačiau 1940 metais Lietuvos diplomatinės misijos rezidencija buvo užgrobta Sovietų Sąjungos ir, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, susigrąžinti pastato nepavyko.

Koncerto Ambasadoje metu M.K. Čiurlionio kvartetas grojo E. Šosono ir M.K. Čiurlionio bei A. Piazolos kūrinius. Susibūręs 1968 metais Čiurlionio kvartetas tebegarsėja kaip išradingas ir techniškai pažangus kolektyvas. 1990 m. Čiurlionio kvartetui pirmajam iš mūsų šalies menininkų buvo suteiktas aukščiausias apdovanojimas – Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. 2004 m. tarptautiniame kamerinės muzikos konkurse Šveinfurte (Vokietija) ansamblis laimėjo II premiją, buvo apdovanotas Lietuvos muzikų sąjungos „Auksiniu disku“. 2005 m. didelio užsienio publikos ir spaudos susidomėjimo sulaukė Čiurlionio kvarteto koncertai pasaulinėje parodoje „EXPO Aichi“ Japonijoje ir pristatymas VCD formatu pasaulinėje „MIDEM 2005“ mugėje Prancūzijoje. Kvartetas koncertavo visoje Europoje: nuo Islandijos iki Rusijos ir nuo Norvegijos iki Italijos; taip pat Kanadoje, JAE, JAV, Meksikoje, Japonijoje bei Kinijoje, griežė tokiose salėse kaip Leipcigo „Gewandhaus“, Amsterdamo „Concertgebouw“, Bonos „Beethovenhaus“, Berlyno „Schauspielhaus“, Paryžiaus „Musée d’Orsay“ ir daugelyje kitų. Po debiuto garsiojoje Londono „Royal Festival Hall“ kultūros žurnalas „Musical Opinion“ rašė apie nuostabią, tiesiog genialią kūrinių interpretaciją, kuri Londono kamerinės muzikos mėgėjams priminė, kaip turi būti atliekama kvarteto muzika. Per visus 2011 metus, skirtus M. K. Čiurlionio mirties 100-osioms metinėms, kvartetas pagrojo 100 koncertų įvairiose Lietuvos ir užsienio scenose, į jų programas įtraukdamas Čiurlionio kūrinius, turą baigė UNESCO salėje Paryžiuje.

Kazys Stonkus – žymus lietuvių akordeonistas, Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos docentas, akordeono skyriaus vedėjas. 1992 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, 1992 – 1993 m. stažavosi Paryžiaus Muzikos akademijoje. K. Stonkus – nuolatos koncertuojantis akordeonistas – solistas ir įvairių ansamblių dalyvis. Jo koncertinės gastrolės driekiasi per visą pasaulį,

Kazys Stonkus sukūrė ir įrašė muziką A. Griškevičiaus filmui „Mikališkių stebuklai“ (demonstruotas Niujorke, San Franciske, Tokijuje, Berlyne), muziką V. Gerulaičio jubiliejui. Dalyvavo koncertiniuose turuose su dainininkais Asta Krikščiūnaite, Virgilijum Noreika, Gintare Skėryte, Judita Leitaite, Rasa Rapalyte, Egidijumi Sipavičiumi, M. K. Čiurlionio kvartetu. Atliko įrašus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Amsterdamo, Maskvos, Romos, Eindhoveno, Paryžiaus, Varšuvos, Rygos, Pekino, Briuselio įrašų studijose. Įrašė muziką spektakliams, kurią kūrė kompozitoriai G. Puskunigis, B. Kutavičius, A. Martynaitis – viso 65 spektakliams. Dalyvavo įrašant 14 kompaktinių plokštelių. Taip pat įrašė Lietuvos kompozitorių – J. Tamulionio, F. Bajoro, O. Balakausko, A. Kučinsko, O. Narbutaitės, S. Dikčiūtės, A. Martynaičio, K. Stonkaus kūrinius solo akordeonui.

Lietuvos ambasadoje Paryžiuje siekiama atgaivinti paryžietiško kultūros salono tradicijas, dažnai rengiami įvairūs kultūros renginiai, koncertai, meno parodos, knygų pristatymai, intelektualų diskusijos siekiant supažindinti prancūzų ir tarptautinę publiką su lietuvių kultūros ir meno pasiekimais.

Kultūros atašė Vida Gražienė