Italijoje skamba modernios ir veržlios Lietuvos vardas

Data

2018 05 21

Įvertinimas
0
FLUX_FESTIVAL_black.jpg

Beveik dvi savaites Romoje vykęs  Lietuvos kultūros festivalyje „Flux“, atskleidęs šiuolaikinės Lietuvos kultūros veržlumą, gilų turinį ir supažindinęs su įspūdingomis kūrėjų asmenybėmis, sulaukė  plataus atgarsio Italijos žiniasklaidoje. Didieji šalies dienraščiai tokie kaip „La Repubblica“, „Corriere della Sera“, „Il manifesto“, „Il Romanista“, „Cronaca di Roma“, „Il tempo Roma“, „Il mesaggerro“ ir kiti publikavo straipsnius ir recenzijas. Šį susidomėjimą paskatino  ir prieš   festivalį  Lietuvos kultūros instituto surengta  Italijos  žurnalistų  viešnagė  Lietuvoje.

Informacija apie „Flux“ festivalį sklido įvairiais žiniasklaidos kanalais. Apie jį rašė ir didieji bendrųjų naujienų leidiniai, ir specializuota meno bei kultūros spauda. Vienas garsiausių ir prestižiškiausių Italijos kultūros informacijas skleidėjų „Artribune“ publikavo Mariagrazia Pontorno recenziją apie spektaklį „Geros dienos!“, teatro kritikė Chiara Pirri rašė apie Oskaro Koršunovo spektaklį „Dugne“ bei Kamilės Gudmonaitės „Trans Trans Trance“ spektaklius. 

Opera „Geros dienos“ pelnė nemažai žiniasklaidos dėmesio – nepagailėta pagyrimų kūrėjoms, pabrėžtas aktorių-atlikėjų profesionalumas. Kritikams teigiamai vertino tai, kad kūrinys nemoralizuoja, sudėtingus klausimus perteikia lengvai, žaismingai ir su ironija.

Režisieriaus Eimunto Nekrošiaus kūryba yra gerai pažistama Italijos teatralams, ją itin vertina publika, meno kritikai. Spektaklis „Bado meistras“ sulaukė daugiausiai  žiūrovų  iš visų festivalio renginių. Teatro kritikas Roberto Canziani atkreipė dėmesį į aktorės Viktorijos  Kuodytės magnetiškumą, gebėjimą patraukti ir išlaikyti dėmesį. Menų akademijos profesorius, kritikas, filosofas Alessandro Alfieri portale „Persinsala Teatro“ rašė apie džiazo muzikantų – Vladimir Tarasov, Liudo Mockūno, Eugenijaus Kanevičiaus koncertą „Intuitus“. Profesorius ne tik atidžiai išanalizavo muzikines partitūras,jų keliamas emocijas, bet ir apžvelgė muzikantų kūrybinę biografiją, giliau supažindindamas  su  menininkais.  

„Low air“ trupės šokio bei performatyvaus meno pasirodymas „Žaidimas baigtas“ taip pat atkreipė kritikų dėmesį ir sulaukė daug atsiliepimų. Paminėta  ir Fluxus judėjimų įtaka šiuolaikinei Lietuvos kultūrai.  

Festivalis „Flux“ sužadino kultūrinės žiniasklaidos smalsumą, kuri gyrė menininkus, Lietuvos kultūros gyvybingumą ir bendrą festivalio programą. Jo programoje pristatyti ryškiausi skirtingų kartų ir skirtingos meninės raiškos kūrėjai, kurie formuoja naująjį Lietuvos šimtmetį: medijų menininkas Deimantas Narkevičius, dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla, kompozitorė Justė Janulytė, džiazo legendos Vladimiras Tarasovas, Liudas Mockūnas, Eugenijus Kanevičius. Lietuviško, teatro gerbėjai turėjo galimybę pamatyti visą spektrą meistrystės  – nuo  Eimunto Nekrošiaus, Oskaro Koršunovo režisuotų spektaklių iki jauniausios kartos režisierės Kamilės Gudmonaitės pastatymo, Vilniaus urbanistinio šokio teatro bei žanrų ribas laužančios naujosios operos „Geros dienos!“.

Dvylika dienų trukusį Lietuvos kultūros pristatymą Romoje papildė performansų ir video menininkų pasirodymai, fotografijos ir architektūros parodos, eksperimentinė muzika.