ES Tarybos posėdyje – dėmesys kultūrai ir kūrybiškumo svarbai

Data

2018 05 23

Įvertinimas
0
{953A055F-404D-5E42-8921-DBB166DFE7B9}.jpg

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson gegužės 23 d. dalyvavo Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos kultūros ministrų tarybos posėdyje. Tarybos pagrindinės politinės diskusijos tema –  kultūros indėlio į Europos Sąjungą po 2020 metų ilgalaikės vizijos aptarimas.

Kultūros ministrai naujo laikotarpio 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos kontekste kalbėjo apie galimus ES veiksmus, siekiant platesnių dabartinių kultūros srities programų galių, kad kultūra taptų vienu iš realius pokyčius nulemiančių veiksnių. Ministrai taip pat aptarė, kokios tikslinės programos reikėtų kultūros srityje, kuria būtų sutelkiamas dėmesys į kultūros ir kūrybiškumo svarbą šiuolaikinėje visuomenėje.

Lietuvos kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson posėdyje pabrėžė programos „Kūrybiška Europa“ svarbą kultūros sektoriui ir poreikį užtikrinti šios programos tęstinumą. Ministrė padėkojo Europos Komisijai už pasiūlytą didesnį biudžetą šiai programai naujame finansavimo laikotarpyje, tačiau kartu atkreipė dėmesį, kad lėšos pasiekiančios kultūros sektorių vis dar minimalios. Tai reiškia, kad laukia didelis darbas stiprinant supratimą apie tvaresnę ir atsparesnę Europos Sąjungą per kultūrą. Taip pat kultūros ministrė atkreipė dėmesį į poreikį stiprinti menininkų ir kūrinių mobilumo programas, daugiau dėmesio skirti kultūros produkcijai ir koprodukcijai bei jos judumui tarp ES šalių. „Kultūra gali būti ir yra naudingas instrumentas siekti įvairių tikslų, tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kad kūryba ir idėjos laisvai sklistų Europos erdvėje“, – pabrėžė kultūros ministrė.

L. Ruokytė-Jonsson pasiūlė, kad reaguojant į populizmo ir radikalizmo plitimą, būsimosiose ES programose turėtų būti numatytos pilietiškumo ugdymo bei demokratijos stiprinimo per kultūrą gairės. Šiems tikslams pasiekti svarbu skatinti ES piliečių judumą – geriausią priemonę pažinimui didinti. Ministrė akcentavo „Erasmus kultūrai“ idėjos svarbą, kuri suteiktų daugiau mokymosi, stažuočių ir panašių galimybių jauniesiems Europos kūrėjams, kultūros operatoriams, skatintų kurti ir stiprintų jaunųjų profesionalų ir ateities kultūros lyderių europinį tinklą.

Kultūros ministrė taip pat pabrėžė poreikį investuoti ne tik į kultūros infrastruktūrą ar kultūros paveldo objektus, bet ir į infrastruktūros įveiklinimą, paveldo aktualizavimą ir edukaciją. „Turime siekti aktyvesnio kultūros vaidmens kuriant labiau socialią, sumanią, darnią ir esančią arčiau piliečių Europą“, – posėdyje sakė L. Ruokytėm- Jonsson.

Lietuvos kultūros ministrė pakvietė kolegas reaguoti į iššūkius, kuriuos kelia mūsų laikmetis ir  pasveikino neseniai paskelbtą Europos Komisijos komunikatą dėl kovos su dezinformacija ir netikromis naujienomis internete. „Tikiuosi, kad mūsų bendromis pastangomis ši iniciatyva bus aktyviai išplėtota ir pritaikyta praktikoje, ypač kuo skubiau įsteigiant suinteresuotųjų forumą dezinformacijos klausimais Europos lygiu ir parengiant ES kovos su dezinformacija savireguliacijos kodeksą“, – pabrėžė L. Ruokytė-Jonsson.

Posėdžio metu kultūros ministrai taip pat priėmė Tarybos išvadas, kurios akcentuoja poreikį  kultūros paveldui suteikti dar svarbesnę vietą ES politikoje. Šiose išvadose siūloma pripažinti kultūros paveldo vaidmenį ES finansuojamose nacionalinėse sektorių programose bei suformuluoti bendrą kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo viziją.

Į kultūros ministrų darbotvarkę Lietuvos ir Liuksemburgo prašymu buvo įtrauktas papildomas klausimas dėl 2022-ųjų metų Europos kultūros sostinių – Kauno bei Ešo prie Alzeto programų pristatymas.

Lietuvos  kultūros  ministrė  L. Ruokytė-Jonsson kolegoms pristatė Kauną, kaip unikalų Europos miestą – tarpukario Lietuvos laikinąją sostinę, kuri per du dešimtmečius tapo moderniu Europos miestu. Šis transformacijos poveikis jaučiamas ir iki šiol, praėjus 100 metų. Posėdyje dalyvavęs  vienas  Kauno – 2022-ųjų metų Europos kultūros sostinės kuratorių Rytis Zemkauskas supažindino su pagrindine Kauno kultūros sostinės programos idėja – kultūra yra mąstymo būdas, skirtas pakeisti bendruomenės gyvenimą. Kultūros sostinės projektas – Lietuvos idėja, galinti pasiūlyti naujus veikimo modelius ir Europos Sąjungai.