Baigiamojoje medijų ir informacinio raštingumo diskusijoje – apie teatro ir politikos sąsajas

Data

2019 10 30

Įvertinimas
1
Diskusija apie politinį teatrą.jpg

Diskusija apie teatrą ir politiką baigėsi Kultūros ministerijos šiemet suplanuotų penkių renginių ciklas „Tarp eilučių“, į įvairias kultūros ir meno sritis kvietęs pažvelgti medijų ir informacinio raštingumo aspektu.

Pasak diskusiją „Tarp eilučių: (a)politinis teatras“ moderavusio filosofo, Vilniaus politikos analizės instituto eksperto Algio Davidavičiaus, kalbėti šia tema yra prasminga, nes teatras ir demokratija koegzistuoja jau nuo Vakarų civilizacijos lopšio – antikinių Atėnų – laikų.

Teatrologė, scenos meno kritikė dr. Goda Dapšytė savo pranešime analizavo cenzūros ir politinio teatro apraiškų poveikį lietuvių teatro raidai. Teatrologė pažymėjo, kad sovietmečiu įvaldytą Ezopo kalbą galima vertinti ir kaip pozityvų teatro paveldą, įgalinusį susiformuoti metaforiniam teatrui, kuriuo iki šiol didžiuojamės. Antra vertus, pranešėjos nuomone, penkiasdešimt cenzūros metų iškreipė ir susiaurino paties politinio teatro sąvoką ir ilgam atgrasė nuo šio žanro daugelį dabarties kūrėjų.

Teatro kritikas, apžvalgininkas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas Vaidas Jauniškis savo pranešime akcentavo, kad politinio teatro atgimimas visame pasaulyje prasidėjo paskutiniame XX amžiaus dešimtmetyje, griūvant Berlyno sienai ir baigiantis Šaltajam karui. Nuo tada teatras, pasitelkdamas naujausias technologijas ir į teatrinį vyksmą aktyviai įtraukdamas žiūrovą, dalyvauja sprendžiant aktualiausius politinius klausimus, pavyzdžiui, klimato kaitos problematiką. Tam, kad, pasak prelegento, po politinio teatro seansų žinotume, jog esame laisvi spręsti.

Vėliau vykusioje platesnėje diskusijoje, prie kurios prisijungė dramaturgas, teatro kritikas, Juozo Miltinio dramos teatro meno vadovas Andrius Jevsejevas ir teatrologė, Lietuvos rusų dramos teatro projektų vadybininkė Ingrida Ragelskienė, pasikeista nuomonėmis apie politinį teatrą Lietuvoje, svarstyta, ar apskritai XXI amžiuje galime atskirti teatrą nuo politikos, aptarti kūrėjo atsakomybės, kalbant prieštaringomis temomis, ir visuomenės reakcijų klausimai.

Kultūros ministerija šiemet surengė penkias ciklo „Tarp eilučių“ diskusijas – apie kino, vaizdo žaidimų, teatro ir politikos sąsajas, manipuliacijas giliosiomis klastotėmis (angl. deepfakes) ir kultūros paveldo svarbą jaunajai kartai.

Viena iš kultūros ministro patvirtintų 2019–2022 metų Visuomenės informavimo politikos strateginių krypčių – informacinėms grėsmėms atspari, raštingumo gebėjimus besiugdanti visuomenė. Renginių ciklu „Tarp eilučių“ Kultūros ministerija prisideda prie medijų ir informacinio raštingumo bei kritinio mąstymo ugdymo, kviesdama į diskusijas įsitraukti ne tik įvairių sričių kultūros darbuotojus, bet ir platesnę auditoriją.

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.