Architektūra ir dizainas įtraukiami į kultūros politikos strategiją

Data

2015 10 05

Įvertinimas
1
Modern-Architecture.jpg

Kultūros ministras Šarūnas Birutis patvirtino Architektūros ir dizaino plėtros gaires, kuriomis nustato Kultūros ministerijos   politikos kryptis architektūros ir dizaino srityse. Kultūros ministerija iki šiol neturėjo jokios architektūros ir dizaino politikos. Pasak ministro Šarūno Biručio, Kultūros ministerijai atėjo metas skirti šioms sritims didesnį dėmesį kaip meno sritims.

Gairės parengtos vadovaujantis 2014 m. atliktų Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centro Lietuvos dizaino sektoriaus plėtros galimybių studijos  ir Lietuvos architektų sąjungos Lietuvos architektūros politikos 2014-2020 m. metmenų „Inovatyvi architektūra – darniai aplinkai kurti“ rekomendacijomis.

Europos Komisijos rezoliucijose „On Architectural Quality in Urban and Rural Environments” (“Apie architektūros kokybę urbanistinėje ir gamtinėje aplinkose”), 2001 m., o vėliau ir “Culture’s Contribution to Sustainable Development“ („Kultūros indėlis darnioje plėtroje“), 2008 m. architektūra apibrėžiama kaip pamatinė, istorijos, kultūros ir kasdieninio gyvenimo šalyje išraiška. Architektūra jungia kūrybą ir inovacijas, gali prisidėti prie miestų tvarios raidos kultūriniu, ekonominiu ir socialinės sanglaudos aspektais. 

Lietuvos Respublikos dizaino įstatymas (toliau – dizaino įstatymas) dizainą apibrėžia kaip viso gaminio ar jo dalies vaizdą, sudarytą iš gaminio ir (arba) jo ornamentikos specifinių savybių – linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros ir (arba) medžiagos. Dizaino įstatymas dizainą apibrėžia tik kaip vaizdą, kuriam yra taikoma teisė apsauga ir registracija, tačiau dizainas yra kūrybinis procesas sprendžiantis socialines, kultūrines ir ekonomines problemas, jungiantis technologijas ir vadybą, jo rezultatas gali būti ne tik produktas, bet ir paslauga. 

  

Kultūros ministras išskiria 4  strategines architektūros ir dizaino plėtros kryptis:

1. architektūros ir dizaino neformalios edukacijos stiprinimas, visuomenės ir specialistų raštingumo architektūros ir dizaino srityse didinimas;

2. mokslo ir žinių perdavimo plėtra, skatinant architektūros ir dizaino inovacijas;

3. bendradarbiavimo tarp skirtingų sektorių stiprinimas; 

4. dizaino matomumo visuomenėje ir suvokimo apie dizaino įtaką socialinei, ekonominei šalies plėtrai bei poveikį inovacijoms didinimas;

5. architektūros matomumo visuomenėje ir suvokimo apie architektūros įtaką darniai urbanistinei plėtrai: visuomenės gyvenimo kokybei, aplinkosaugai ir ekonomikai didinimas.         

 

Gairėse taip pat numatyta atlikti galimybių studijas analizuojančias architektūros ir dizaino muziejaus (ar muziejų) steigimo poreikį ir galimybes, bei Lietuvos dizaino centro steigimo poreikį ir galimybes.  

Su gairėmis galite susipažinti čia >>>

 

Kultūros ministerijos informacija