1863–1864 m. sukilimo vadai ir dalyviai amžinojo poilsio atgulė Senųjų Rasų kapinių koplyčioje

Data

2019 11 22

Įvertinimas
1
Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr..jpg

Lapkričio 22 d. vyko iškilminga 1863–1864 m. sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko bei dar 18-os sukilimo dalyvių, kurių palaikai rasti Gedimino kalne, valstybinių laidotuvių ceremonija.

Su sukilėlių palaikais visuomenė, oficialūs asmenys ir užsienio delegacijos iš kaimyninių valstybių atsisveikino Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje, kurioje arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas aukojo Šv. Mišias. Atsisveikino žodžius tarė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Lenkijos Respublikos Prezidentas Andrzejus Duda ir Baltarusijos Respublikos vicepremjeras Igoris Petrišenko. Valstybinėse laidotuvėse taip pat dalyvavo kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

1863–1864 m. sukilimo vadai ir dalyviai buvo palaidoti Senųjų Rasų kapinių koplyčioje, iki kurios karstus Vilniaus gatvėmis lydėjo laidotuvių procesija.

Lapkričio 22 d. nuo 16 iki 24 val. ir lapkričio 23–24 d. nuo 9 iki 21 val. koplyčia yra atvira visuomenės lankymui. Siekiant užtikrinti saugumą, lankytojų prašoma į koplyčią nenešti žvakių.

1863–1864 m. sukilimas iki pat šių dienų tebėra mokslininkų tyrimų, visuomenės ir politikų diskusijų, muziejininkų ir menininkų veiklos objektas. Svarbiausia sukilimo idėja – kova už Laisvę – turi ypatingą reikšmę visoms tautoms, kovojusioms prieš Rusijos imperiją.

2017 m. sausio 3 d. pradėjus Gedimino kalno šlaitų tvarkymo darbus, kalno aikštelėje atsitiktinai buvo rasti palaidojimai. Įsitikinus, kad tai 1863–1864 m. sukilimo dalyvių, nužudytų Vilniaus Lukiškių aikštėje, palaikai, buvo pratęsta paieška ir atkasti 20-ies asmenų palaikai. Buvo nuspręsta 2019 m. lapkričio 22 d., bendradarbiaujant su Lenkija, surengti 1863–1864 m. sukilėlių vadų ir dalyvių valstybinių laidotuvių ceremoniją, o palaikus palaidoti Vilniaus Rasų kapinėse.

Lydimieji renginiai

Nuo 2019 m. lapkričio 21 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. XIX a. buvusioje politinių kalinių areštinėje nr. 14 (T. Kosciuškos g. 1) veiks Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“, skirta sukilimo dalyvių gyvenimui ir tragiškam likimui atskleisti. Muziejus taip pat pristatė dvi 1863–1864 m. sukilimo temai skirtas knygas. Į lietuvių kalbą išversti vieno iš sukilimo vadų žmonos Apolonijos Dalevskytės-Sierakauskienės „Atsiminimai“ – tai odė nesavanaudiškumui, atsidavimui Tėvynei, ištikimybei ir pasiaukojimui. Kitoje knygoje „1863–1864 m. sukilėlių kelias į mirtį ir atgimimą“ pirmą kartą išsamiai papasakota dramatiškų įvykių Lukiškių aikštėje istorija.

1863–1864 m. sukilimui Lietuvoje atminti nuo 2019 m. lapkričio 21 d. iki 2020 m. sausio 26 d. Vilniaus paveikslų galerijoje (Chodkevičių rūmai, Didžioji g. 4) veiks Lietuvos dailės muziejaus paroda „Artur Grottger. „Lituania“. 1863–1864 sukilimas Lietuvoje“.

Lapkričio 22 d. 18.30 val. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) (Vokiečių g. 10), 402 auditorijoje, VU TSPMI studentų korporacija „RePublica“ rengia viešą diskusiją visuomenei „1863 m. sukilimas: 3 tautos – viena atmintis?“, kurioje bus diskutuojama apie sukilimo vietą istoriniuose ir dabartiniuose Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos diskursuose.

Vyriausybės kanceliarijos inf.

Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.